Naujienos

Plogingas (angl. plogging) yra tarptautinė iniciatyva, kurios pagrindinis tikslas – bėgiojant rinkti šiukšles. 2016 m. plogingas pirmą kartą prasidėjo Švedijoje kaip pilietinė gamtos švarinimo iniciatyva ir ėmė sparčiai plisti po pasaulį, ypač itin susirūpinus plastiko tarša. Šiuo metu iniciatyva vienija daugiau nei 40 šalių, tarp jų ir Lietuvą, kuri prie judėjimo prisijungė 2019-aisiais.

Lietuvos šaulių sąjunga jau ne vienerius metus dirba su moksleiviais, jaunimu, rūpinasi pilietiškumo ugdymu mokyklose, vasaros stovyklose, vykdo bendrus projektus su kitomis organizacijomis.

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos projektas „Lietuvos galia“ startuoja pradėdamas balsavimą – kviečia rinkti stipriausias šių metų pilietines iniciatyvas.

Vilniaus rajone, Mozūriškių kaime, įsikūrusiose „Lobių dirbtuvėse“ kasdien darbuojasi intelekto negalią turintys žmonės, kurie, padedami meistro ir socialinio darbuotojo, gamina įvairius medžio dirbinius: suvenyrus, stalus, lentynas, kryžius, klauptukus maldai, langines, vėjalentes, tvoras, inkilėlius ir kitus šiose neįprastose dirbtuvėse gimstančius daiktus.

Kairelių kaimo bendruomenė, savo veiklą pradėjusi 2004 metais, jau du dešimtmečius rengia talkas, tvarko kapinių teritoriją, keliaudama po Lietuvą lanko senolius, į savo renginius nepamiršdama įtraukti ir vietos jaunimo.

Neįprastą bendruomenės centrą, kurio pagrindinė kūrimo idėja yra tvarus vystymasis, galima atrasti Sapiegų parke, Antakalnyje, Vilniuje. Tai tvarus ir aplinkai draugiškas edukacinis bendruomenės centras, kuriame galima rasti kavinę, atvirą renginių erdvę, ekoinovacijas, hidroponinį daržą, edukacinį sodą, galeriją ir „pasidaryk pats“ lauko žaidimų aikštelę vaikams.

Menų Skalbykla – tai buvusios skalbyklos pastatas, kurį 2018 m. įsigijęs Naujųjų Valkininkų bendruomenės pirmininkas Vytautas Česnys pats atrestauravo ir organizuoja meno parodas, plenerus.

Šilalės rajone, Žadeikių kaime įsikūręs senjorų dienos centras „Šventai“ – pirmasis toks centras Šilalės rajone, kur vyresnio amžiaus žmonėms teikiamos sociokultūrinės paslaugos, rūpinamasi jų užimtumu ir laisvalaikiu.

Vaikų folkloro festivalis „Šėltinis“ – jau 17 metus skaičiuojanti Kauno lopšelio-darželio „Linelis“ bendruomenės iniciatyva, įtraukianti ne tik savo ugdytinius bei jų artimuosius, bet ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių švietimo bendruomenes.

„Idėjų lysvė“ – bendruomeninis miesto daržas Pilaitės rajone, kuriame vietos gyventojai gali ne tik drauge auginti vaisius ir daržoves, bet ir organizuoti tęstines su tvarumu susijusias veiklas, skatinančias bendruomenę susitikti ir kūrybiškai praleisti laiką. Projektas stengiasi suteikti galimybę gyventojams užsiimti vietokūra ir ekologiškos bei darnios kaimynystės kūrimu, įtraukiant ne tik jaunimą, šeimas su mažais vaikais, bet ir pažeidžiamiausias bendruomenės grupes.

Toks centras – pirmasis Šilalės rajono savivaldybėje. Įstaiga teikia vietos senjorams sociokultūrines paslaugas: rūpinamasi jų užimtumu ir laisvalaikiu, siekiant išvengti vienišumo, socialinių problemų, mažinant socialinę atskirtį, aktyvinant bendruomenę.

Socialinė iniciatyva „Gervių lizdas“ – tvarumo principu sukurta erdvė Trakų rajone, Gervinių kaime, kurioje vystomos ekologiją ir tvarumą skatinančios veiklos, vedamos edukacijos apie rūšiavimo svarbą, o ąžuolų jaunuolyne žaliuoja bendruomenės rankomis sodinti ąžuoliukai. Kiekvieną vasarą „Gervių lizde“ organizuojamos teminės vaikų stovyklos, kuriose stengiamasi su vaikais kalbėti apie ekologiją, prisiminti senąsias tradicijas, ugdyti sąmoningumą.

Airijos lietuvių organizuojama Stradbalio vasaros savaitgalio stovykla, vykstanti liepos–rugpjūčio mėnesiais, skirta paminėti iškart dviem šventėms – Lietuvos Valstybės dienai ir Pasaulio lietuvių vienybės dienai. Pasak stovyklos organizatorės Žanetos Svirskienės, prieš penkerius metus gimusi idėja drauge sukurti erdvę, kurioje būtų galima puoselėti Lietuvos kultūrą ir tradicijas, kiekvienais metais pritraukia vis daugiau tautiečių.

Prezidento darbo dienos Rokiškyje metu Prezidentūros kanclerė su komanda lankė prie „Lietuvos galios“ prisijungusią Kairelių kaimo bendruomenę.

2016 m. įkurto labdaros ir paramos fondo „Gėrio trupinėlis“ misija – bent mažu žingsneliu mažinti socialinę atskirtį ir padėti vaikams, augantiems nedideles pajamas gaunančiose ar socialinės rizikos šeimose.

Emocinės paramos ir palaikymo iniciatyva „NeVienos“ – tai bendrystės klubas, skirtas sunkius išgyvenimus, vienatvę, liūdesį, skausmingas skyrybas patiriančioms moterims. Nors susikūrė tik praėjusių metų pabaigoje, klubas netruko sulaukti susidomėjimo ir, buvęs virtualia bendruomene, nuo šiol susitikimus organizuoja Vilniaus mokytojų namuose.

Marijampolės rajone, Sasnavos miestelyje, įsikūręs „Zuikių muziejus“ – vienintelis toks Lietuvoje ir antras pasaulyje. Zuikienės vardu save pristatančios Sasnavos bendruomenės pirmininkės Daivos Truncienės teigimu, šis neįprastas muziejus atsirado neatsitiktinai.

Prieš daugiau nei dešimtmetį atidarę kebabų kioskelį, o vėliau ir mažą kavinukę, organizacijos „Namai visiems“ įkūrėjai pastebėjo, kad dienos pabaigoje nuolat lieka sriubos ir kitų maisto produktų. Negalėdami rasti organizacijos, kuri maistą priimtų ir paskirstytų, sutuoktiniai patys nusprendė jį išdalyti nepasiturintiems.

Gegužės 10 d. Prezidentūros kanclerė Agila Barzdienė kartu su komanda aplankė dvi „Lietuvos galios“ iniciatyvas – Trakų rajono Gervinių kaime įsikūrusią tvarumo principu sukurtą erdvę „Gervių lizdas“ ir Vilniaus rajone veikiančias socialines medžio dirbtuves „Lobių dirbtuvės“.

Marijampolės Trečiojo amžiaus universitetas (TAU) yra vienas didžiausių vyresnio amžiaus žmonių mokymo centrų Lietuvoje, šiuo metu jungiantis 573 studentus senjorus. Marijampolės TAU senjorai neslepia, jog įsitraukdami į universiteto veiklas tampa aktyviais visuomenės gyvenimo dalyviais: siekia ne tik mokslo žinių, dalyvauja konferencijose, kūrybos vakaruose, koncertuose, bet ir imasi įvairių aplinką tausojančių iniciatyvų.

Balandžio 18 d. Prezidentūros Kolonų salėje įvyko gerosios praktikos renginys „Įtraukiančios ir telkiančios bendruomenės“, skirtas prie Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuoto projekto „Lietuvos galia“ prisijungusioms bendruomenėms.

2023 metų gegužės 13–14 dienomis Lietuvos karių asociacijos keliautojų klubo nariai organizuoja jau tradicija tapusią akciją „BaiDarom 2023“, kurios metu plaukdami baidarėmis iš Lietuvos vandens telkinių rinks pavasarines šiukšles.

Šalyje per metus gimsta daugiau nei 1200 neišnešiotų naujagimių, kuriems kiekvieną dieną būtina profesionali medikų pagalba ir ypatinga tėvų priežiūra. Anksčiau laiko gimę kūdikiai ištisus mėnesius kovoja už savo gyvybę ligoninėje, o grįžus namo mažylio ir jo šeimos laukia nauji iššūkiai.

Prezidentūros kanclerė Agila Barzdienė kartu su komanda aplankė Alytuje įsikūrusią Tėviškės namų bendruomenę, daugiau nei dešimtmetį organizuojančią jau tradicija tapusią iniciatyvą „Vidurnakčio eitynės“.

„Aš tiesiog laukiu pirmadienio. Man pirmadienis yra savotiška šventė, nes skambins „Sidabrinė linija“, – sako 81 metų Genovaitė iš Širvintų, viena iš daugelio nuolatinių „Sidabrinės linijos“ pašnekovių.

Profesionalių aktorių duetas Virginija Kuklytė ir Šarūnas Gedvilas jau beveik dešimtmetį Šalčininkų rajone vykdo teatrines ir edukacines veiklas jaunimui.

Tauragės seniūnijoje įsikūrusiame Dacijonų kaime aktyviai veikiantys Dacijonų kaimo bendruomenės nariai dar 2006 metais susibūrė tam, kad vedini bendruomeniškumo idėjos galėtų telkti vietos gyventojus ir gyventi patogesnėje, gražesnėje aplinkoje.

Prezidentūros kanclerė Agila Barzdienė kartu su komanda aplankė Joniškio rajone įsikūrusią Skaistgirio moterų draugiją „Versmė“ ir susipažino su aktyviais vietos bendruomenės nariais.

Maisto gelbėjimas nuo sunaikinimo – tiesioginė 2001 metais įkurto labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ misija ir veikla. Remiantis organizacijos inicijuotu tyrimu, kas ketvirtas lietuvis maistą išmeta bent kartą per savaitę, o kas antras – bent kelis kartus per mėnesį.

Labdaros organizacija „Airijos Lietuviams Rūpi“, savo veiklą pradėjusi 2014 metais, beveik dešimtmetį rūpinasi onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais, taip pat negalią, pirmo tipo diabetą turinčių vaikų ir jų šeimų gerove.

Prezidentūros kanclerė Agila Barzdienė kartu su komanda aplankė dvi Druskininkuose įsikūrusias bendruomenes – bendriją „Bočiai“ ir įtraukųjį dienos centrą „Padėkime vaikams“.

„Camino Lituano“ – tai piligriminis, pažintinis, savarankiškai keliauti paruoštas 500 kilometrų maršrutas per Lietuvą, prisijungiantis prie Europos Šv. Jokūbo kelių tinklo.

Pasaulio vandenynai, daugelį užburiantys savo neišmatuojama didybe, yra gyvybiškai svarbūs ne tik jų gelmėse knibždantiems organizmams, bet ir žmonėms. Deguonis, kuriuo kvėpuojame, maistas, klimatas ir daugybė kitų žmonėms svarbių dalykų yra glaudžiai susiję su vandenynų – vienu svarbiausių mūsų ekosistemos elementų – būkle.

Gyvenimą be atliekų (angl. zero waste) ir nuolatinio vartojimo pamažu atranda vis daugiau Lietuvos gyventojų. Siekis kuo mažiau pirkti ir ilgiau naudoti jau pagamintus daiktus, vaiko priežiūros atostogose tuo metu buvusią Aušrą Sevrukę paskatino įkurti „Facebook“ grupę „Zero waste mainai“, šiuo metu vienijančią daugiau nei 44 tūkstančius narių.

2018 m. pradėtos iniciatyvos „Niekieno vaikai“ misija – vienišų, be tėvų ar kitų teisėtų atstovų priežiūros likusių vaikų lankymas ligoninėse ir krizių centruose. Šiam kilniam tikslui suburti savanoriai, leisdami laiką su vienišais vaikais, stengiasi jiems suteikti emocinį palaikymą: ramina, maitina, guodžia, migdo, moko naujų įgūdžių, prireikus – palydi į procedūras.

Prezidentūros kanclerė Agila Barzdienė kartu su komanda aplankė Kėdainiuose įsikūrusią projekto „Lietuvos galia“ iniciatyvą – asociaciją „Kėdainių samariečiai“, kurie, telkdami savanorius ir bendras idėjas, įgyvendina net du sėkmingus projektus.

Švietimo nuotykių ieškotojais save vadinantys pedagogas Tautvydas Meldaikis ir psichologė Mingailė Žemaitytė-Meldaikė jau kelerius metus stengiasi atrasti praktiškus būdus, kurie padėtų mokykloms augti ir tapti tokiomis, kokių reikia šiandienos žmogui

Prezidentūros kanclerė Agila Barzdienė kartu su komanda aplankė tris platformoje „Lietuvos galia“ iniciatyvas pateikusias bendruomenes – Marijampolės Trečiojo amžiaus universitetą, organizaciją „Namai visiems“ ir Marijampolės rajone, Sasnavos miestelyje, įsikūrusį Zuikių muziejų.

Nuo 2024-ųjų kiekviena Lietuvos mokykla bus įpareigota priimti vaikus su negalia ir specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Tam reikia pasiruošti, keliant ne tik pedagogų kvalifikaciją, kaip dirbti su autizmo spektro ir kitų raidos sutrikimų turinčiais vaikais, bet ir pritaikant mokyklos aplinką, priemones, ugdymo turinį.

Organizacijos „Būk geresnis“ steigėjai broliai Arminas ir Martynas Vareikos, pradėję savo veiklą 2016 m. gimtuosiuose Pumpėnuose, nesitikėjo, kad jų iniciatyvos sulauks tokio didelio palaikymo ir pasieks atokiausius Pasvalio rajono kampelius.

Vienas pirmųjų ekologinių projektų Lietuvoje „Ekologiškumo virusas plinta“ pirmą kartą surengtas 2015 m., ilgainiui tapo kasmetiniu renginiu, sulaukiančiu vis didesnio dalyvių susidomėjimo. Projekto idėjos autorius Kristijonas Vėgėlė džiaugiasi, kad projektas, pirmaisiais metais subūręs 60 aktyvių Vilniaus miesto moksleivių, išaugo į nacionalinį renginį, kasmet įtraukiantį daugiau nei 500 dalyvių iš visos Lietuvos.

Elektrėnuose įsikūrusi asociacija „Ištiesk gerumo ranką“ vietinių vadinama viena veikliausių savanoriškų organizacijų visoje savivaldybėje. Asociacija jungia įvairaus amžiaus savanorius – nuo vaikų iki brandaus amžiaus senjorų.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene šeštadienį dalyvavo pilietinės iniciatyvos „Lietuvos galia“ metinių apdovanojimų ceremonijoje

Prieš kelerius metus Panevėžyje startavusi iniciatyva „Mamos varom kavos“ šiandien apima kur kas daugiau nei pasisėdėjimus prie kavos puodelio. Šeimų bendruomenė ne tik vienija aktyvias mamas, bet ir rūpinasi, kad miestas bei jame veikiančios įstaigos taptų draugiškesnės visoms šeimoms.

Stipriausių „Lietuvos galios“ iniciatyvų apdovanojimų konkurso pirmasis etapas baigtas! Ačiū visiems balsavusiems! Pereiname į antrąjį etapą – komisijos vertinimą.

Ne tik dokumentai ir skirtingų procesų valdymas Prezidentūros kanclerę Agilą Barzdienę pasitinka kiekvieną darbo dieną. Dinamiškoje pozicijoje netrūksta jautrių momentų, neeilinių projektų ir žmogiškųjų jausmų išbandymo.

Jaunų architektų galvose prieš dešimtmetį kilusi iniciatyva „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ jau apkeliavo daugiau nei pusšimtį Lietuvos miestų. Susibūrę profesionalai ir savanoriai telkia ir moko vaikus įgarsinti savo idėjas, kurti bei savomis rankomis gražinti aplinką.

Idėja kurti pojūčių turizmo projektą ,,NeRegĖjimo galia“ Jolantai Kručkauskaitei kilo, kai prieš kelerius metus su žmonėmis, turinčiais regėjimą negalią, ėmė leistis į žygius „Camino Lituano“ keliu. Neeilinė patirtis su jais leido suprasti, koks tai įdomus ir nepažintas pasaulis.

Vizitą Sakartvele pradėjusi pirmoji ponia Diana Nausėdienė antradienį Tbilisyje susitiko su šioje šalyje gyvenančių lietuvių bendruomene, su kuria aptarė pilietinių iniciatyvų svarbą, taip pat pristatė „Lietuvos galios“ projektą, pranešė prezidentūra.

Psichologinės pagalbos poreikį vyrams mūsų šalyje išduoda ryškūs skaičiai – nuo 2020 m. rudens pradėjusi veikti pirmoji Lietuvoje specializuota emocinės paramos linija vyrams „Nelik vienas“ sulaukė daugiau nei 5 tūkst. skambučių.

Aktyvių visuomenininkų dėka Klaipėda tampa vis draugiškesniu miestu jaunimui. Atvira jaunimo erdvė „Aje+skatepark“ yra gerasis jaunimo užimtumo skatinimo ir sąmoningumo ugdymo pavyzdys.

Vaikų ir jaunimo centras „Liberi“, kuriantis namų aplinką ir jaukumą, skirtas vaikams, patiriantiems elgesio ar nepritekliaus problemų. Tačiau pagrindinis jo išskirtinumas yra siekis padėti ir vaikų tėvams.

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos globojamas projektas „Lietuvos galia“ kviečia visuomenę padėti išrinkti geriausias šių metų pilietines iniciatyvas.

Skaitmenizacija didina atotrūkį tarp jaunimo ir vyresniosios kartos, kuri išėjusi iš darbo rinkos dažnai neturi galimybių tobulėti. Dėl nesusikalbėjimo tarp kartų auga senjorų atskirtis ir vienišumas. Šią problemą stengiasi spręsti socialinis projektas „Senjorų pasaulis“.

Tulpiakiemio kaime, Ukmergės rajone, įkurto socialinio verslo „Užimtumo namai“ autoriai įsitikinę: tokių darbuotojų jiems gali pavydėti bet kuri stambi, vidutinė ar smulki kompanija. Šio atsakingo verslo modelis ir sėkmės paslaptis – negalinčiuosius nuvykti į darbą darbas pasiekia pats.

Pogimdyminės depresijos prevencija ir pagalba mamoms besirūpinantis projektas „Mama mums rūpi“ – vienintelis toks Lietuvoje, tačiau ypač aktualus. Iki šiol psichinės moterų sveikatos motinystės metu klausimui šalyje skiriama nepakankamai dėmesio.

Daiktų mainai daugeliui gal ir ne naujiena, tačiau paslaugų mainai – dar retai mūsų šalyje sutinkamas fenomenas. Kauno miesto Dainavos seniūnijoje tokia inovatyvi praktika jau sėkmingai veikia ir padeda stiprinti draugišką kaimynystę.

Švenčionėliai tampa traukos centru ir siūlo savo kaip kūrybinių industrijų miestelio viziją. Visa tai – dėka kūrybingų žmonių, pasirinkusių gyvenimą toliau nuo Lietuvos didmiesčių.

Lietuvoje ne kartą viešai diskutuota apie pirmosios pagalbos prieinamumo problemas, vyraujanti tendencija – daugelis vis dar nežino, kaip suteikti pirmąją pagalbą šalia esančiajam. Prieš šešetą metų įkurta Nacionalinė savanoriška gelbėjimo tarnyba „Voluntarius LT“ siekia prisidėti sprendžiant šiuos iššūkius.

Prezidentūros Kanclerė Agila Barzdienė kartu su prezidentūros komanda aplankė dvi projekto „Lietuvos galia“ iniciatyvas – „Voluntarius LT“ Kaišiadoryse ir organizaciją „Ištiesk gerumo ranką“ Elektrėnuose.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, skaitydamas savo naujausią metinį pranešimą, akcentavo iniciatyvos „Lietuvos galia“ svarbą siekiant pilietinės galios augimo ir Gerovės Lietuvos kūrimo tikslų.

Lietuvoje beveik kas antra upė vertinama kaip vidutinės, blogos ar labai blogos būklės. Pasirodo, upėse galima rasti visko – pradedant elektriniais paspirtukais, kelio ženklais, padangomis ir baigiant televizoriais ar asbestiniu šiferiu, sako iniciatyvą „River Cleanup“ Lietuvoje organizuojančio Žaliosios politikos instituto atstovė Ieva Budraitė.

Viename seniausių ir pilkiausių Kauno mikrorajonų veikianti iniciatyva „Šilainių sodai“ buria bendruomenę dėl žalio tikslo – kviečia sodinti augalus ir užsiimti miesto sodininkyste.

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė sekmadienį dalyvavo Londone vykusioje Prezidento globojamos iniciatyvos „Lietuvos galia“ diskusijoje.

Projekto „Lietuvos galia“ ambasadorė, Lietuvos penkiakovininkė, olimpinė ir pasaulio čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė kviečia visus prisijungti prie aktyvių piliečių bendruomenės ir registruoti savo iniciatyvas platformoje www.lietuvosgalia.lt.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclere Agila Barzdiene trečiadienį dalyvavo Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijoje vykusiame iniciatyvos „Lietuvos galia“ renginyje.

Nuteistųjų resocializacijos problema – opi, tačiau vis aktualesnė mūsų visuomenėje. Daugėja savanorių, kurie pasiryžę padėti įkalintiems asmenims grįžti į laisvę su tvirtesniais socialiniais įgūdžiais.

Sraigtasparnio simuliatorius, pažintis su sklandytuvais, pokalbiai su pilotais ir 3D spausdintuvo galimybės – tokiais patyrimais džiaugiasi vaikų techninės kūrybos akademijos „Kids Go Tech“ auklėtiniai. Prieš kelerius metus startavusi pilietinė iniciatyva leidžia vaikams iš arčiau susipažinti su šiuolaikinės technikos pasauliu.

„Sveiki, draugai,
Padėkit surast iniciatyviausius lietuvius! Pavienius, grupes, šiaip darančius didingus, įkvepiančius dalykus, bet slapta.
Padėkit jiems būti dar labiau matomiems!
Spausk nuorodą ir registruok tokias asmenybes, o jei jie registruoti, tuomet balsuok už patį pačiausią, nes jis yra Lietuvos Galia!

https://www.lietuvosgalia.lt/"

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos komanda ketvirtadienį lankėsi Marijampolėje.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė vizito Marijampolės regione metu aplankė vieną iš Prezidento globojamo projekto „Lietuvos galia“ inciatyvų, puoselėjančių teisingos Lietuvos idėją – Senjorų užimtumo centrą.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno daugiau nei pusė milijono Lietuvos gyventojų. Tai kelia nerimą ne tik politikams, bet ir nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), kurios pirmosios stoja į priešakines linijas, rašoma prezidentūros pranešime.

Maždaug pusė apklaustųjų visuomenines veiklas vykdančius asmenis laikytų keistuoliais, rodo Pilietinės visuomenės instituto atliktas tyrimas. Nors pandemijos laikotarpiu Lietuvos visuomenė labiau susitelkė, tačiau pilietinės įtakos jausmas sumenko, teigiama prezidentūros pranešime.

Pusė milijono senolių jaučiasi vieniši ir niekam nereikalingi, o Lietuvos visuomenė yra sparčiausiai senėjanti ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Tokia statistika piešiama ne vienerius metus, tačiau patys senjorai dėl to galvos nesuka ir sparčiai keičia įsisenėjusį visuomenės požiūrį: imasi kurti išskirtinius produktus, šneka keliomis užsienio kalbomis, geriau už anūkus naudojasi išmaniaisiais įrenginiais ir pirmieji papildo savanorių gretas, rašoma prezidentūros pranešime.

Lietuvoje veikia apie 15 tūkst. nevyriausybinių organizacijų. Visos jos siekia aktyvaus bendradarbiavimo ir partnerystės su viešojo sektoriaus įstaigomis. Tam, kad tikslas būtų pasiektas, šiam sektoriui svarbu augti ir stiprėti įrodant savo kompetencijas.

Pasak Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos, savanorių veikla yra aukščiausia pilietiškumo išraiška. Piliečiai, bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos, įsitraukiantys į valstybės valdymą, yra tikroji demokratiškos Lietuvos galia ir gerovės prielaida.
Savanoriai yra daugelio ne pelno siekiančių organizacijų veiklos pagrindas, padedantis siekti ilgalaikių tikslų ir kurti prasmingą pokytį. Savanoriškas darbas neteikia finansinės naudos, tačiau turi daug kitų pranašumų: teikia socialinę, profesinę, emocinę ir net fizinę vertę.

Aktyvi savanorystė skatina stipresnės pilietinės visuomenės formavimąsi, bendradarbiavimo kultūrą, gerina socialinę aplinką ir kuria gerovės valstybę.

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos iškeltoje ir įgyvendinamoje Gerovės valstybės vizijoje Lietuva – tai stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi demokratinė valstybė. Tokia Gerovės Lietuva paremta ne tik valstybės vaidmeniu ir valdžios institucijų atsakomybe, bet ir stipria, atsparia, pajėgia ir pasirengusia veikti pilietine visuomene, tarpusavio dialogu ir sutarimu.