Pirmosios šaulių stovyklos JAV organizatorė: įveikę iššūkius vaikai pamato, kas jie yra ir ką jie gali

„Švyturys – šviesos karys“ – su tokiu šūkiu 2024 m. rugpjūtį Jungtinėse Amerikos valstijose Lietuvos ir išeivijos šauliai surengė pirmą istorijoje šaulišką stovyklą „Švyturys“ 12–17 metų Amerikos lietuvių kilmės jaunuoliams.

Paaugliai pagal šaulišką dienotvarkę savaitę gyveno palapinėse, mokėsi orientuotis vietovėje, kurti laužus, statyti pastoges, pirmosios pagalbos pagrindų, išbandė radijo ryšio veikimą, susipažino su Šaulių sąjungos veikla, sužinojo apie Lietuvos laisvės kovas, tremtį į Sibirą.

Su viena iš stovyklos organizatorių Vilma Kava kalbėjomės apie jaunų žmonių gyvenimą keičiančias patirtis, išeivijoje puoselėjamą patriotiškumą ir būsimus asociacijos ateities planus.

Naujos tradicijos pradžia

Rugpjūčio 4–10 dienomis dvidešimt vienas jaunuolis iš Ilinojaus, Mičigano ir Floridos valstijų susitiko pirmojoje Amerikos lietuviams skirtoje stovykloje „Švyturys 2024“. Iš Lietuvos atvykę Lietuvos šaulių sąjungos atstovai stengėsi kasdien suorganizuoti kuo daugiau šauliškų veiklų, kad jaunuoliai turiningai leistų laiką, o grįžę namo galėtų drąsiai pasakyti, kad to išmoko stovykloje.

„Dvidešimt vienas Amerikos lietuvių kilmės jaunuolis – penkios mergaitės ir šešiolika berniukų – dalyvavo istorinėje jaunųjų šaulių stovykloje JAV. Per šią savaitę vaikai labai užaugo: tik atvažiavę daug kas nemokėjo pastatyti palapinės, o šiandien sugeba apsirišti virve specialiais mazgais ir persikelti lynu per upelį, nueiti šešių kilometrų žygį Mičigano miškingomis kalvomis, susiorientuoti pagal kompasą ir jausti šalia savo draugą. Pakilius jausmus sukėlė ir Lietuvos himnas, Tautiška giesmė, kurią giedojo beveik visi jau Amerikoje gimę ir augę stovyklos vaikai“, – sakė V. Kava.

Pasak pašnekovės, stovykloje kai kurie vaikai pirmą kartą gyveno palapinėse, kiti nerimavo, kad nepritaps ar nesugebės atlikti užduočių. Dar kitiems ilgesnį laiką praleisti atskirai nuo tėvų taip pat buvo nauja patirtis.

„Savęs ir baimių nugalėjimo buvo daug. Nakvojimas miške, kai girdi nepažįstamus garsus, kėlimasis septintą valandą ryto, o dar ir lietui pliaupiant, dienos disciplina, mokymasis veikti drauge. Reikėjo ir sumanumo, ir mokymų įsisavinimo, pavyzdžiui, užkurti laužą taip, kad nudegtų ištiesta virvė, reikėjo ir fizinio stiprumo, ir tikslo siekimo tvirtumo, kaip keliantis per upelį prisirišus prie lyno. Vaikai viską atliko puikiai, o svarbiausia, sustiprėjo patys, patikėjo savimi. Prieš stovyklą tėvai baiminosi, kad vaikai iš mišrių šeimų nekalba ar silpnai kalba lietuviškai. Buvo susitarta, kad kai veiklos vyks lietuvių kalba, kiti vaikai padės versdami į anglų – taip mokysis bendravimo ir atsakomybės už draugą“, – sakė V. Kava.

Pašnekovės teigimu, pagrindinis stovyklos tikslas yra per neformalų rengimą ugdyti pilietišką, drausmingą, savarankišką, fiziškai aktyvų, sveiką gyvenseną propaguojantį, kūrybišką ir savimi pasitikintį jaunimą.

„Gyvenant toli nuo Lietuvos be galo svarbu sustiprinti lietuviškų šaknų turinčio Amerikos jaunimo ir Lietuvos ryšį, skatinti tautinės tapatybės ir lietuvybės išsaugojimą, ugdyti pilietiškumą. Todėl ir stovyklos metu rūpėjo supažindinti jaunimą su Šaulių sąjungos išeivijoje organizacija, jos veikla, kad vėliau apsisprendęs jaunimas prisijungtų prie LŠS išeivijoje organizacijos, pagausintų šaulių gretas ir atnaujintų sąjungą“, – dalinosi stovyklos organizatorė.

Septyni dešimtmečiai istorijos

Simboliška, kad pirmoji stovykla įvyko būtent šiemet, Lietuvos šaulių sąjungai išeivijoje minint įkūrimo 70-metį. 1954 m. kovo 7 d. pasitraukę šauliai bei patriotiškai nusiteikę Amerikos lietuviai Čikagoje viešai paskelbė, kad atkuriama Lietuvos šaulių sąjunga. Prasidėjus Lietuvos atgimimui, 1989 m. birželio 1 d. Kaune vykusiame „Tremtinio“ klubo ir Demokratų partijos mitinge buvo oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas.

„Šaulių sąjungos išeivijoje tikslas visada buvo kovoti dėl laisvos Lietuvos. Atkūrus nepriklausomybę organizacijos tikslas buvo ir yra tęsti lietuviškas ir šauliškas tradicijas, palaikyti lietuvybę už Lietuvos ribų. 2022 metų pavasarį Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje XXII suvažiavimas savo organizacijos vadu išrinko Ovidijų Bernatonį – vieną iš aštuoniolikos žmonių, kurie 1989 m. rugsėjo 20 d. prie Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo, ideologo ir pirmojo vado Vlado Putvinskio kapo Kelmėje prisiekė Lietuvai ir atkūrė garbingą Lietuvos šaulių sąjungą. Ovidijus iš pat pradžių kalbėjo apie būtinybę rengti stovyklą lietuvių kilmės Amerikos jaunimui. Tokia stovykla, jo nuomone, užtikrintų vaikams kryptingą užimtumą, tvirtintų jaunimą. Taigi būtent 2024-aisiais, surėmus pečius su šauliais iš Lietuvos, pavyko šią svajonę įgyvendinti“, – džiaugėsi V. Kava.

Pašnekovė atvira – JAV lietuvių bendruomenės organizacijos neretai susiduria su naujų narių pritraukimo problema. Dėl šios priežasties aktyviai skatinamas jaunimo įsitraukimas, tikintis, kad ilgainiui jie bus tais, kurie tęs, plės ir perims vykdomas veiklas.

„Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje nariai dalyvauja renginiuose, kur išsamiai pristato organizacijos veiklą. Svarbu, kad sąjunga išliktų ir sustiprėtų, o tai galima padaryti tik auginant jaunimą šauliškoje dvasioje, perduodant jiems šauliškas ir lietuviškas vertybes. Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje siekia būti visur aktyvi ir dar labiau matoma bendruomenėje, kad šaulių uniformos ir marškinėliai trauktų akį įvairiuose lietuviškuose renginiuose. Ir stovyklos tikslas buvo pritraukti daugiau naujų, energingų, jaunų ir norinčių dirbti Lietuvos labui bendruomenės narių, praplėsti jų akiratį, paįvairinti vasarą būtent šauliškomis veiklomis, nes matome puikų pavyzdį Lietuvoje – vasaros metu šauliai stovyklose užima, ugdo daugiau kaip 6 tūkstančius vaikų ir jaunuolių iki 18 metų“, – sakė V. Kava.

Auginančios veiklos ir užduotys

Tam, kad pirmoji šauliška stovykla JAV įvyktų, aktyviai bendradarbiavo ne tik Lietuvos šauliai ir JAV gyvenantys išeivijos šauliai, bet ir LR Krašto apsaugos ministerija, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai, JAV skautai, dalyvius priėmę į Rako stovyklavietę Mičigano valstijoje.

Pasak pašnekovės, savo žiniomis ir patirtimi ypač prisidėjo ir iš Lietuvos į JAV tam specialiai atvykę šauliai – Lietuvos šaulių sąjungos pilietinio ugdymo skyriaus vedėja Sandra Vasiliauskienė, Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės neformalaus švietimo mokytojas Donatas Vaisvalavičius bei Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės neformalaus švietimo mokytojas Ralfas Andriūnas.

„Surengėme daugiau kaip dešimt renginių, kuriuose buvo pasakojama ir diskutuojama apie stovyklą „Švyturys 2024“. Bendradarbiavome su lietuviškų parapijų kunigais, kad apie stovyklą skelbtų šv. Mišių pabaigoje, informaciją skelbtų parapijų laikraščiuose. Visi kartu prisidėjome prie šios pirmosios istorinės stovyklos ir jos sėkmės. Be galo džiaugiamės tais vaikais, kurie pirmieji stovyklavo „Švyturyje“. Kaip vaikams sakė Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje vadas Ovidijus Bernatonis: „Jūs kuriate istoriją“. Stovykla pakėlė vaikus nuo sofų, atitraukė nuo telefonų, nes stovyklavietėje nėra ryšio signalo. Vaikams reikėjo išeiti iš komforto zonos, įveikti iššūkius, bendrauti su nepažįstamais, savarankiškai priimti sprendimus, veikti komandoje. Nė vienas vaikas neišvažiavo anksčiau laiko iš stovyklos, tai yra didelis stovyklos įvertinimas. Ir vaikai, ir tėvai gerai atsiliepia apie stovyklą ir iš anksto planuoja, kad dalyvaus mūsų šauliškoje stovykloje kitais metais – tai dar vienas puikus įrodymas, kad stovykla pavyko“, – sakė V. Kava.

Pasak pašnekovės, stovyklos metu vadovai ir savanoriai nuoširdžiai stengėsi užimti vaikus taip, kad jiems būtų įdomu ir įsimintina, o svarbiausia, kad vaikai iš stovyklos išvažiuotų išmokę ko nors naujo.

„Didžiausias pasiekimas yra tas, kad stovykla keičia vaikų gyvenimą, moko atsakomybės, pasitikėjimo savimi. Tėvų atsiliepimai apie vaikus ir jų pačių noras dalyvauti kitose stovyklose yra didžiausias paskatinimas rengti stovyklas ir toliau. Nes kada daugiau, jeigu ne dabar? Turime perduoti jaunuoliams šauliškas tradicijas ir tą ugnelę, kuri degina širdį išgirdus žodį „Lietuva“. Jau dabar dėliojame planus kitų metų šauliškai stovyklai. Džiaugiamės, kad mums padeda šauliai iš Lietuvos, bendromis jėgomis rengiame projektus ir ieškome galimybių gauti paramą šauliškai stovyklai JAV organizuoti. Pirmoji stovykla davė tvirtą pagrindą, dabar reikia pradėtą tradiciją tęsti, tobulinti ir plėsti“, – sakė V. Kava.

Svarbus savanorių indėlis

Stovyklos organizatorės teigimu, savanoriavimas Amerikoje turi šimtametes tradicijas – juo remiasi ir įvairių Amerikos lietuvių bendruomenių organizacijų veikla. Ne išimtis ir stovykla „Švyturys“, kurioje talkino gausybė savo darbui atsidavusių savanorių.

„Viską, ką šauliai atlieka, yra geranoriškas žmonių darbas, visos sukauptos lėšos yra taip pat suaukotos. Nė vienas savanoris nebuvo atsitiktinis žmogus, kiekvienas stengėsi, ir tai yra stovyklos pergalė, kad jie prisidėjo. Tikrai pasisekė, kad virtuvės reikalų ėmėsi šefė Diana Subačius. Ji parinko meniu, kas patiktų vaikams, ir kurdavo kiekvienos dienos maistą pagal tai, koks oras lauke ar kokiuose užsiėmimuose dalyvauja vaikai. Didelė stovyklos sėkmė ir ta, kad prie jos prisijungė skautė Giedrė Tulper-Lenčiauskas. Stovyklos metu Giedrė buvo šaulių rėmėja, džiugu, kad dabar ji jau davė šaulio priesaiką ir priklauso Baltijos jūrų šaulių kuopai. Stovyklautojus maitino ir talkino Felicija Jablonskis, šaulė, priesaiką davusi prieš keletą metų. Felicija su sutuoktiniu Linu Jablonskiu puikiai įsijungė į stovyklos gyvenimą. Felicija susidomėjusiems stovyklautojams pasakojo savo likimo istoriją – jos tėvelius sovietai gyvuliniuose vagonuose išvežė į Sibirą, kur ji ir gimė. Šaulys Linas Jablonskis aiškino stovyklautojams apie radijo ryšio stotelę ir kaip ji veikia, kiekvienas stovyklautojas turėjo galimybę pabendrauti su tuo metu ryšyje buvusiu kitu trumpabangininku iš Indianos. Medikė Gintarė Kučinskė įsiklausė į paauglių nusiskundimus ir profesionaliai rado sprendimus. Į stovyklos gyvenimą buvo įsitraukęs ir Robertas Šidlauskas, savo profesinėmis žiniomis formavęs „švyturiukų“ šauliškus įgūdžius. Savanorė Aušra Paulauskas darė kiekvienos stovyklos dienos vaizdo reportažų kroniką, taip pat vedė ryto mankštas, o Julius Tatarūnas sukūrė ne tik interneto svetainę sauliai.org ir „YouTube“ kanalą, bet ir atvėrė Šaulių sąjungos išeivijoje kanalus kitose platformose, o jas visas tvarko šiai veiklai skirdamas savo asmeninį laiką“, – dalinosi stovyklos organizatorė V. Kava.

Iniciatyva „Šauliška stovykla JAV: Amerikos lietuvių kilmės jaunimas – „švyturiukai“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekto „Stiprios Lietuvos“ kategorijoje.