Pilietinės galios augimas – vienas svarbiausių Gerovės valstybės prioritetų

2021-07-08

Savanoriai, įvairios organizacijos, valstybės gyvenime dalyvaujantys vietos bendruomenių nariai – visa tai yra aktyvi pilietinė visuomenė. Bendradarbiaudama su valdžios institucijomis visuomenė turi galimybę svariai prisidėti prie brandžios valstybės kūrimo.

 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia Lietuvos žmones aktyviai dalyvauti nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių veikloje ir taip pasirūpinti vieniems kitais, kartu ginti bendrąjį interesą, viešąjį gėrį ir spręsti problemas.

 

Prezidento pasiūlytoje Gerovės valstybės vizijoje Lietuva – stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi demokratinė valstybė. Tokia Gerovės Lietuva paremta ne tik valdžios institucijų veikla ir atsakomybe, bet ir atsparia, pajėgia ir pasirengusia veikti pilietine visuomene.

 

Pilietinės galios indeksas – nepriklausomas, reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės apklausomis grįstas, nuo 2007 m. kasmet nustatomas ir skelbiamas tyrimo projektas. Šio indekso matavimo tikslas – stebėti ir vertinti visuomenės būklę ir raidos tendencijas, atskleisti, kaip kinta visuomenės pilietinės galios. Jų augimui svarbus tarpusavio dialogas ir susitarimas.

 

Pilietinės galios indeksą sudaro keturi matmenys:

  • esamo pilietinio aktyvumo indeksas, t. y. kaip dažnai Lietuvos žmonės imasi realios veiklos dėl bendrųjų interesų;
  • potencialaus pilietinio aktyvumo indeksas, suprantamas kaip nusistatymas arba pasiryžimas veikti esant svarbiam reikalui;
  • pilietinės įtakos suvokimo indeksas, kitaip tariant, pačių žmonių supratimas, kokią galią jie turi valstybėje;
  • pilietinės veiklos rizikos vertinimo indeksas, kuris rodo, kaip žmonės vertina socialinę aplinką, kaip saugiai ir laisvai jaučiasi galintys veikti savo šalyje.

 

Siekiant ryškaus gerovės visuomenės šuolio, svarbu suteikti pilietinei bendruomenei galimybę veikti per demokratines patirtis ir įgūdžius. Šalies vadovas kelia tikslą – Lietuvos visuomenės Pilietinės galios indeksas turėtų siekti bent 55 balus iš 100.

 

Pilietinės visuomenės instituto 2021 m. atliktas Pilietinės galios indekso tyrimas apie 2020 metus rodo, kad per pastaruosius metus Lietuvos visuomenės pilietinė galia ūgtelėjo nuo 39,7 iki 41,3 balo. Vyksta teigiami pokyčiai – išaugo Lietuvos gyventojų įsitraukimas į įvairias pilietines veiklas, ypač į aukojimo, vietos bendruomenių iniciatyvas ir aplinkos tvarkymo talkas. Taip pat žmonės vis aktyviau reiškia savo nuomonę viešojoje erdvėje ir praneša apie pastebėtus įstatymų pažeidimus.

 

Pozityvus pokytis pastebėtas ir matuojant Lietuvos visuomenės organizacinę narystę bei įsitraukimą į savanorystę. 53 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė priklausantys įvairioms organizacijoms, draugijoms ar sambūriams. Be to, reikšmingai sumažėjo žmonių, kurie nedalyvauja nė vienos organizacijos veikloje, ir padaugėjo tų, kurie vienu metu įsitraukia į kelias.

 

Pilietinės visuomenės instituto ekspertų teigimu, tokie pozityvūs pokyčiai visuomenėje leidžia kalbėti apie palankesnę aplinką bendram pilietiniam veiksmui. Tačiau neigiami pokyčiai matomi pilietinės įtakos suvokimo srityje.

 

Sumenko visų tyrimo apklausoje vertinamų grupių – atskirų nacionalinių ir vietinių valdžios institucijų, žiniasklaidos, verslininkų, ypač nevyriausybinių, visuomeninių organizacijų ir bendruomenių – įtaka.

 

Pasak ekspertų, įtakos tiek teigiamiems, tiek neigiamiems Pilietinės galios indekso rezultatams galėjo turėti ir COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemija. Viena vertus, tai galėjo paskatinti ir didesnę gyventojų mobilizaciją, savitarpio pagalbą. Kita vertus, nenumatytos aplinkybės galėjo apriboti daugelio veikėjų savarankišką galią.

 

Iki šiol atlikti Lietuvos visuomenės Pilietinės galios indekso ir kiti visuomenės būklės tyrimai atskleidžia, kad pilietinės visuomenės stiprėjimas Lietuvoje yra ilgalaikis, daug pastangų reikalaujantis procesas. Todėl svarbu, kad pilietiškumo kultūra būtų gyvybinga, nuolat puoselėjama ir plėtojama.

 

  • vytis
Lietuvos Respublikos Prezidentas
Gitanas Nausėda
© 2022 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga. Visos teisės saugomos.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius tel. +37069842639, el. paštas: aurika.grozova@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016