„Lietuvos galios“ tinklalaidė: „Airijos lietuviams rūpi“

 

 

Transkribuota serija:

Šiandien kalbiname Ritą Mockę, labdaros organizacijos „Airijos lietuviams rūpi“ įkūrėją. Pagrindinis organizacijos tikslas rūpintis vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, taip pat negalę ir pirmo tipo diabetą turinčių vaikų ir jų šeimų gerove.  Organizacijoje savanoriaujantys tautiečiai vienija Airijos lietuvius, įmones ir organizacijas, kurios gali padėti, paremti ir būti tuo centru, į kurį gali kreiptis pagalbos ieškantys.

 

Laba diena, Rita.  Papasakokite apie savo organizaciją, kaip ji susikūrė ir kokios jos pagrindinės veiklos.

 

Labą dieną, Auste. Pati pradžių pradžia susijusi iš tiesų su skaudžiais išgyvenimais, kai mano artima draugė mirė nuo onkologinės ligos, o neilgam laiko tarpui praėjus, mūsų jauniausiam sūnui nustatė  pirmo tipo diabetą. Tuo metu ieškojau veiklos, kuri padėtų užsimiršti ir nors šiek tiek pagydyti sielos žaizdas. Pasidalinau mintimi su savo artimomis draugėmis, kad  būtų šaunu suburti Airijos lietuvius gražiems, kilniems tikslams – padėti sergantiems vaikams Lietuvoje.

2014 m. įvyko mūsų pirmas renginys, subūręs daugiau nei 100 geranoriškų Airijos lietuvių  padėti sergantiems vaikams Lietuvoje.  Mūsų veiklos – tai gerumo akcijų ir renginių organizavimas, kurių metu susibūrę Airijos lietuviai tikrai su dideliu entuziazmu palaiko ir padeda. Šiemet dešimt metų mūsų veiklai.

 

 Labai šaunu, sveikiname su tokiu gražiu jubiliejumi.

 

Ačiū labai! Čia visiems Airijos lietuviams reikėtų dėkoti, nes tikrai jų palaikymas yra labai labai didelis, tuo aš labai džiaugiuosi.

 

Papasakokite truputį plačiau apie renginius. Žinau, kad organizuojate labdaros vakarienes, gal galite plačiau papasakoti, kaip jos atrodo, ko jomis siekiama?

 

Šiais metais jau įvyko aštuntoji mūsų organizuojama vakarienė. Pandemijos metu neorganizavom, du metus iš eilės buvo praleista,  vėl sugrįžom 2023 metais ir šiemet kaip tik 10 metų mūsų veiklai ir 8-oji labdaros vakarienė. Trumpai apie patį renginį: tai  tikrai jaukus ir šiltas renginys, kurio metu susirenka didžioji dalis svečių, kurie jau dalyvauja nuo pirmų metų.

 

Susirenkam, jaučiamės kaip didelė, darni šeima, siekianti bendro ir kilnaus tikslo. Pirmas ir didžiausias šio renginio tikslas – padėti sergantiems vaikams Lietuvoje. Dar  vienas svarbus momentas – susirinkę svečiai ar jų dalis tikriausiai ilgisi tėvynės, ir mūsų renginys – tai savotiškas ryšys su gimtine, jo metu mes didžiuojamės būdami lietuviais ir padėdami Lietuvoje tiems, kuriems labai ta pagalba reikalinga.

 

Tai gražiausias, tikriausias ir iškilmingiausias kasmetinis renginys, skirtas Airijos lietuviams. Nors šiuo metu jau dalyvauja ne tik lietuviai, bet yra ir  airių, aišku, daugiausia tų, kurių antrosios pusės lietuviai, bet yra tikrai ne du ir ne trys, kurie dalyvauja kasmet ir žavisi mūsų renginiu, kokie mes esam vieningi.

 

Šiemet viešbutyje, kuriame vyko renginys, viena darbuotoja lenkė sakė: „Aš negaliu atsigrožėti jūsų renginiu, galvoju, kodėl lenkai negali suorganizuoti tokio renginio“. Tai toks mūsų renginys. Tikriausiai, jis gražus ir iškilmingas ne tik kaip fizinis renginys, bet ir pati atmosfera, kur tvyro renginio metu, yra  šilta, jauki, ir daugelis svečių, kai išsiskirsto po renginio į namus, visuomet atsiliepimai patys šilčiausi, sako, kad pasisėmė pačių gražiausių emocijų, kurios išlieka, o renginių metu surinktos lėšos  padeda šeimoms, kurioms pagalba yra tikrai labai svarbi.

 

Labai smagu girdėti, kad iš tikrųjų įkvėpti gali ir kitas organizacijas ar bendruomenes kažką panašaus surengti, ir labai smagu girdėti, kad įtraukėte platesnį ratą, antras puses. Taip pat žinau, kad organizuojate ir sportines įvairias rungtynes, gal galite truputėlį ir apie tai papasakoti.

 

Artimiausia ir šilčiausia draugystė yra su Lietuvos ambasada Airijoje.  Jau 2015 metais tikriausiai buvo pirmą kartą suorganizuotas krepšinio turnyras, kur  rinkosi  lietuvių komandos, sirgaliai ir, žinoma, šeimos nariai. Gal dešimt komandų pirmais metais buvo susirinkę ir  aukojo sergantiems vaikams Lietuvoje. Toks gražus bendras tikslas.

 

Pagrindinė, aišku, organizatorė – ambasada Airijoje. Mes kaip draugai  renginyje būnam. Ir mūsų draugystė tęsiasi  nuo 2015 metų. Taip pat yra lietuvių įkurtas futbolo klubas, kuris organizuoja futbolo turnyrus. Po pandemijos dar nebuvo suorganizuotas, bet tikime, kad tokia graži tradicija vėl sugrįš, nes ypač futbolo turnyruose dalyvauja tikrai daug ne tik lietuvių, bet ir airių, ir žaidėjų iš Pietų Amerikos, Ispanijos ir Baltijos šalių: Latvijos, Estijos, Lenkijos.

 

Tikrai gražus įvairių šalių turnyras būna, nes komandose žaidžia ne tik lietuviai. Dėl to labai smagu, kaip ir jūs minėjote, kad įtraukiame ne tik lietuvius, bet plečiame ratą  padėti Lietuvos vaikams. Taip pat dar buvo gražus projektas, taip pat 2015 metais, tai bėgimo projektas. Bėgome maratoną ir kvietėme prisijungti lietuvius ne tik bėgti Dublino maratone, bet ir kitose pasaulio šalyse.

 

Dubline gal dešimt lietuvių bėgo pilną maratoną, ir aš savo jėgas bandžiau, bėgau tuos keturiasdešimt beveik tris kilometrus. Irgi labai šilti atsiminimai, kadangi, aišku, daug reikėjo valios, nes profesionaliems bėgikams, aišku, yra lengviau.

 

Mes, didžioji dalis, bėgom tam, kad palaikytume sergančius vaikus, tad didžiavomės mūsų šiuo projektu, ir vėlgi surinktos lėšos buvo skirtos Lietuvos vaikams.  Bėgimo projektas vyko vieną kartą, bet  Airijos lietuvių bėgikų klubas  yra, jie dar tikrai po to vykdė ne vieną akciją, susirinkę bėgimo metu irgi aukodavo vaikams, nors gal ir ne tokiomis didelėmis sumomis, kaip per didįjį bėgimo projektą.

 

Dėl to yra labai smagu.

 

Tikrai labai šaunu, kad kiti perima ir panašia linkme juda. Gal dar yra kokių projektų, kuriuos įgyvendinate, apie kuriuos norėtumėte papasakoti?

 

Iš tiesų mes glaudžiai bendradarbiaujam ir su Airijos lietuvių bendruomene, su kitų miestų lietuvių bendruomenėmis, kadangi čia jų tikrai yra nemažai, ir su lietuviškomis mokyklėlėmis.

Labai gražu, kad mes visą laiką sujungiame paramą ir lietuvybę.

 

Rinkdami aukas vaikams dar sugebame pabrėžti, kad esame lietuviai, ir vaikams tai perduodame mokyklose, kad čia yra Lietuvos vaikams, ir kai jie kuria kažkokius darbelius, susijusius su  lietuvybe, ir mes paskui važiuojame į muges ir žmonės gali įsigyti tuos darbelius aukodami  vaikams. Toks gražus ratas lietuvybės ir  pagalbos vaikams Lietuvoje. Tai tikriausiai du pagrindiniai  mūsų veiklos aspektai, kuriais mes labai didžiuojamės, kad mes iki šiol palaikome lietuvybę, kas mažiau, kas daugiau, bet tikriausiai didžiajai daliai svarbi ne tik pagalba vaikams, bet ir ryšys su Lietuva.

 

Jūs dirbate, kaip suprantu, savanoriškais pagrindais. Gal galite truputį plačiau apie komandą, apie savanorius, kokie žmonės prisijungia kartu rengti šiuos projektus ir veiklas?

 

Merginų, kurios savanoriauja, šiuo metu yra beveik dešimt ir jos beveik visos dalyvauja nuo pat pradžių. Yra tik kelios, prisijungusios vėliau. Aišku, kai organizuojame įvairius renginius,  tokių būtent renginio metu yra savanorių, kurie prisideda kai reikia: būna kibinų savaitgaliai,  mugėse dalyvauja, ar kai kitus renginius organizuojame , pagalbinės rankos visada reikalingos. Gal apibūdinsiu labai trumpai: tai – mamos, moterys, draugės, geros sielos žmonės, kurioms tikrai rūpi. Labai smagu, kad mes jau dešimt metų kartu einame viena linkme ir padedame sergantiems vaikams.

 

Ir kokie yra savanorių atsiliepimai apie įsitraukimą? Kas juos motyvuoja prisijungti?

 

Tikriausiai ta motyvacija yra pirmoje vietoje, kad galime padėti, ir tas jausmas, kas savanoriauja, žino jį,  tu dėkingumo nelauki, tiesiog padedi dėl to, kad tau gera. Dar  iš varikliukų, kurie padeda vykdyti veiklas jau dešimt metų, tai didžiulis palaikymas lietuvių iš įvairių Airijos kampelių, kurie mus skatina. Kartais galvoju, kitais metais gal nebeorganizuosim, nes tikrai atima daug jėgų ir mes nesame renginių organizatoriai,  paskui praeina trumpas laiko tarpas, mėnesis ar du, ir jau vėl pradedi galvoti apie sekančius metus, kaip čia viskas vyks, nes žmonių palaikymas, jų atsiliepimai, jų gražūs žodžiai tikrai labai motyvuoja.

 

Galbūt turite kokių istorijų iš veiklos, kuriomis norėtumėte pasidalinti?

 

Tų istorijų per dešimt metų buvo tikrai daug, jos visos tokios gražios ir prasmingos. Pamenu,  veiklos pradžioje gavau gimtadienio pasveikinimą iš sergančių vaikų iš Lietuvos, ten stovėjo vaikučiai ir laikė plakatą „Rita, ačiū, kad esate“ Pamenu, graudinausi visą dieną ir tuo metu tikrai tvirtai žinojau, kad einu teisingu keliu, ir tie apsilankymai ligoninėse, grįžus į Lietuvą, tikrai palieka emocijas, įsimeni sergančių vaikučių ir tėvų veidus, pokalbius su tėvais ir  tas akis.

 

O kai organizuojame akcijas, tai tikriausiai labiausiai įsimintini kibinų savaitgaliai, kadangi mes jų iškepam tūkstančiais, ir namų sąlygomis, ne kokioje industrinėje virtuvėje, per tris namus kepam ir netgi naktim nemiegam.

 

Atrodo, ruošiantis tiems kibinų savaitgaliams toks vargas, bet paskui labai geros emocijos užplūsta, kad mes vėl įveikėm. Tie kibinai vėlgi atkeliavę, aišku, iš Lietuvos, nes ne airiškus kažkokius patiekalus gaminame, bet būtent kibinus. Ir lietuviškoms mokyklėlėms kepam, irgi užsisako, vėlgi bendrai visi, draugiškai tam pačiam tikslui, kad padėti sergantiems vaikams.

 

Taip pat pernai organizavome sauskelnių rinkimo akciją. Po jos „Mamų unijos“ įkūrėja Eglė Mėlinauskienė sakė: „Dar niekada gyvenime nemačiau tiek sauskelnių vienoje vietoje“. Nes irgi suplaukė iš visų Airijos kampelių. Labai smagu, kad pavyksta tiek metų išlaikyti norą visiems kartu padėti.

 

 

Tikrai labai įspūdinga: ir tiek kibinų prikepti, ir tiek sauskelnių surinkti, tikrai norisi tik paskatinti ir pagirti už jūsų veiklą, tikrai nuostabu yra girdėti, kaip įsitraukiate.

Kadangi esate „Lietuvos galios“ bendruomenės dalis, nors esate užsienyje, gal galite pasidalinti, kokią vertę jums suteikia buvimas šioje bendruomenėje?

 

Visų pirma, matyti, kiek dar daug yra savanoriškų, gražių, įvairių veiklų. Lietuviai, aš jau per dešimt metų įsitikinau, kad jeigu reikia pagalbos, jie kaip vienas kumštis, jie pagalbai taip susivienija, kad net kartais iki ašarų graudu matant jų vienybę ir, aišku, tai skatina nenutraukti veiklos, palaikyti ryšį su Lietuva,  ne tik rinkti pagalbą sergantiems vaikams, bet ir toliau skatinti lietuvybę, nes, kaip ir minėjau, šioje veikloje yra du pagrindiniai aspektai: tai pagalba sergantiems vaikams ir lietuvybės skatinimas, palaikymas ryšio su gimtine. Kai bendraujam su šeimom, su fondais, tai savotiškai irgi yra ryšys su Lietuva.

 

Tai skatina nenuleisti rankų.  Apdovanojimas mums buvo tikrai labai svarbus, nes veikla savanoriška ir, kaip minėjau, tu nelauki dėkingumo, bet kai pastebi, tikrai labai džiugu. Atsiranda motyvacija nenuleisti rankų, nes, tikrai darai gerai, eini   teisingu keliu,  tokie darbai ir daro pasaulį gražesnį.

 

Aš seku „Lietuvos galios“ veiklas, jos įvairios ir visos  yra svarbios. Ne tik pagalba sergantiems vaikams, yra įvairių svarbių veiklų. Čia mums irgi pavyzdys, kad galima ir kažkaip kitaip pasauliui padėti, ne tik sergantiems vaikams, nes yra labai daug būdų padėti.

 

Norėjau dar paklausti, kokie jūsų planai ateičiai?

 

Iš tiesų kažkokių labai didelių planų neturime, nes, kaip ir minėjau, tai savanoriška veikla ir be šios veiklos turime darbų, šeimas, hobius, tai to laiko tikrai labai daug nelieka, bet  svarbiausia išlaikyti tai, kas jau sukurta.  Ir su tuo palaikymu iš įvairių Airijos kampelių ir toliau vykdyti akcijas ir padėti.

 

Labai šaunu. Ir kur galima būtų surasti daugiau informacijos apie jus?

 

Apie mūsų veiklą mes dalinamės „Facebook‘e“, yra grupė „Airijos lietuviams rūpi“, taip pat yra puslapis, bet grupė yra aktyvesnė negu puslapis, kur mes dalinamės, kokie renginiai vyks, kokioms šeimoms padėjom. Yra taip pat svetainė „Airijos lietuviams rūpi“, kurią yra sukūrusi viena  savanorė ir dalinasi naujienomis. Aišku, pačios savanorės dalinasi, bendruomenės, lietuviškos mokyklėlės, ambasada irgi palaiko naujienomis apie mūsų veiklą. Tai daugiausia socialiniai tinklai tikriausiai.

 

Puiku, puiku. Skatinsiu visus klausytojus pasižiūrėti, pasidomėti, kokios veiklos yra ateityje, galbūt kažkur pavyktų ir sudalyvauti ar palaikyti. O tuomet, Rita, dėkoju labai už skirtą laiką ir už puikius darbus, kuriuos darote. Tikrai labai gražu matyti, kad net ir išvykus iš Lietuvos yra tas stiprus ryšys ir palaikymas, ir linkiu kuo didžiausios sėkmės.

 

Ačiū už pokalbį ir, tikėkimės, kad greitu metu pasimatysime Lietuvoje. Gal ne greitu metu, bet mes planuojam su šeima 2026 metais grįžti į Lietuvą. Jeigu nepasikeis niekas, gal susitiksim Lietuvoje.

 

 Smagu, ir  „Lietuvos galios“ renginiuose tada bus galima gyvai sudalyvauti, tai labai lauksime, ir tikiu, kad pasimatysime.

 

Ačiū, gražios dienos, iki .

 

 Ačiū.