Savanoris: pagalbą vienas kitam turėtų teikti žmonės, gyvenantys vienas šalia kito

2022-07-18

Lietuvoje ne kartą viešai diskutuota apie pirmosios pagalbos prieinamumo problemas, vyraujanti tendencija – daugelis vis dar nežino, kaip suteikti pirmąją pagalbą šalia esančiajam. Prieš šešetą metų įkurta Nacionalinė savanoriška gelbėjimo tarnyba „Voluntarius LT“ siekia prisidėti sprendžiant šiuos iššūkius.

Prezidento Gitano Nausėdos globojamo projekto „Lietuvos galia“ platformoje registruotos iniciatyvos įkūrėjas Rimantas Mikalauskas akcentuoja, kad Lietuvoje pirmosios pagalbos dažnai tenka laukti gana ilgai, o kartais jos taip ir nesulaukiama – daug įvykių baigiasi tragiškai. Būtent tai įkvėpė imtis unikalios savanorystės.

„Infarkto ar insulto atveju laikas tampa labai svarbiu rodikliu. Bendruomenės turi turėti ir žinoti tokius žmones, į kuriuos gali kreiptis, kai atsitinka nelaimė. Mūsų noras buvo tokius savanorius prijungti prie bendro pagalbos centro, kad, gavus nelaimės signalą, sistema ieškotų arčiausiai nelaimės vietos esančio savanorio ir jį nukreiptų teikti pagalbą“, – pasakojo R. Mikalauskas.

 

Pavyzdys iš Izraelio

Imtis tokios drąsios ir reikalingos iniciatyvos įkvėpė Izraelio savanoriškos organizacijos „United Hadzalah“ pavyzdys.

„Ši organizacija veikia daugiau kaip 20 metų, jungia apie 3 tūkstančius įvairių profesijų, išsilavinimo, tautybės ir tikėjimo savanorių. Jie aprūpinti paprastais dviračiais, motoroleriais, automobiliais, visureigiais, kateriais ir net turi sraigtasparnį. Organizacija turi specialų trumpąjį numerį – teikia pirmąją pagalbą kiekvienam izraeliečiui atsitikus nelaimei, o tai yra pajėgi padaryti vos per 3 minutes. Mes taip pat apibrėžėme viziją: pagalbą vienas kitam turėtų teikti žmonės, gyvenantys vienas šalia kito. Kas, jei ne tos pačios bendruomenės narys, ištikus nelaimei galėtų operatyviai suteikti pirmąją pagalbą?“ – teigė „Voluntarius LT“ įkūrėjas.

R. Mikalauskas nuo pradžių buvo įsitikinęs – tokia savanoriška veikla stiprins pačias bendruomenes, jose esančių žmonių pilietiškumą ir patriotiškumą, telks jas, ugdys pagalbą sau, padės vienišiems, ligotiems.

„Buvome nuvykę į Izraelį, iš arti matėme, kaip veikia sistema. Jie taip pat buvo atvykę pas mus – kalbėjome, kaip sistemą įdiegti praktiškai. Susikoncentravome į Kauno regioną – parašėme projektus, gavome finansavimą, įsigijome įrangą ir aprangą, pradėjome vykdyti mokymus ir veiklas. Modelis pasiteisino, veikia, įvairių profesijų žmonės sėkmingai savanoriauja“, – sakė R. Mikalauskas.

 

Greita ir kvalifikuota pagalba

Kad reikalinga tokia pilietinė iniciatyva, apmokant gyventojus pirmosios pagalbos, iniciatyvininkai patyrė ir savo kailiu. Iniciatyvos autorius sako su kolegomis vieno pristatymo metu atlikę eksperimentą: didelėje, pilnoje žmonių salėje vienas iš savanorių suvaidino epilepsijos priepuolį.

„Vaizdas buvo toks, kad jei ne sienos, žmonės būtų tiesiog išsilakstę ir palikę nelaimėlį likimo valiai. Kai paklausėme, kodėl tokios reakcijos, atsakė, kad tiesiog daugelis nežinojo, kaip elgtis. Tai įrodymas, kad pirmosios pagalbos įgūdžius reikia tobulinti nuolat“, – teigė R. Mikalauskas.

Nuo pat pirmųjų veiklos dienų „Voluntarius LT“ savanoriai užsibrėžė tikslą – kartu su kitomis organizacijomis rengti ir pirmosios pagalbos reikmenimis aprūpinti savanorius, dirbančius įvairiose organizacijose ir bendruomenėse.

Pageidaujantiems dalyvauti savanoriškoje veikloje buvo organizuojami pirmosios medicininės pagalbos, socialinės ir psichologinės pagalbos mokymai.

Organizacija jau įgyvendino ne vieną projektą, orientuotą į profesionalių savanorių rengimą pačiose bendruomenėse: mokymai vyko Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Birštono rajonuose.

„Su šių rajonų sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų centrais buvo sudarytos bendradarbiavimo sutartys, kur abi pusės įsipareigojo apmokytus savanorius įtraukti į įvairias savo veiklas. Taip mes pradėjome važinėti su GMP ekipažais, padėjome ligoninių slaugos skyriuose, teikėme pagalbą organizuojant ir teikiant socialines paslaugas. Kaišiadoryse turime anoniminį telefoną, į kurį, nors ir daugelis žino, tačiau skambina ne taip ir dažnai. Tikimės, kad ateityje tai įsibėgės“, – pasakojo R. Mikalauskas.

Savanorių yra, tačiau trūksta lėšų mokymams

Pasak iniciatyvos įkūrėjo, profesionali savanorystė – tikrai ne naujiena Lietuvoje, tačiau savanoriškos veiklos įstatyme ši nuostata neįteisinta. Nemažai norinčiųjų tapti savanoriais baiminasi, kas bus, jei teikiant pirmąją pagalbą suklys.

„Tokia vyraujanti atsakomybės nuostata kartais sukelia tam tikrą įtampą, žmonės pradeda abejoti, nors yra nusiteikę padėti. Todėl mes darėme žingsnius, kad šis įstatymas būtų papildytas profesionaliu savanorystės skyriumi, kuriame būtų aiškiai reglamentuota, kas yra profesionalus savanoris, reikalavimai tam tikrų žinių įgijimui, socialinės garantijos. Deja, atėjus COVID-19, dabar karui Ukrainoje, šie dalykai šiek tiek sustabdyti, tačiau jie labai reikalingi ir mes norėtume į šiuos darbus sugrįžti“, – pasakojo jis.

R. Mikalausko teigimu, baimė, kad pradėjus projekto veiklą neatsiras pakankamai savanorių, nepasiteisino. Ypač gerą valią parodė vyresnio amžiaus žmonės, senjorai. „Veiklos pradžioje prisidėti prie savanorystės organizacijoje panoro beveik 600 žmonių, tačiau apmokyti visus trūksta lėšų“, – teigė pašnekovas.

Pasak jo, prie savanorystės žmones skatina prisidėti įvairiausios priežastys: neįgyvendinta svajonė tapti tam tikros profesijos profesionalu, neišpildytas laisvalaikis, o štai jaunimas savanorystę mato kaip profesinio tobulėjimo būdą, įgaunant reikiamų praktinių įgūdžių.

Šiuo metu Kauno regione yra 60 apmokytų savanorių, iš jų 30 vien tik Kaišiadoryse, dar po 15 Birštone ir Jonavoje. Taip pat atskira grupė veikia Vilniuje – tai baigusios kursus Vilniaus kolegijos studentės. Tiesa, savanorių problema vis dar išlieka atokesnėse kaimo vietovėse, būtent čia sunkiausia greitai atvykti ir profesionalams.

 

Turi dar didesnių tikslų

Įkūrėjo įsitikinimu, šioje organizacijoje puoselėjamos vertybės padeda ugdyti pakantumą ir sutelktumą bendruomenėse, puoselėti žmogiškąsias vertybes: atjautą, gailestį, nuoširdžią pagalbą, skatina draugystę ir pagalbą.

„Tokios organizacijos leidžia realiai padėti šalia esančiam, jaunam, senam ar ligotam žmogui. Savanoris, jausdamasis atsakingas ne tik už save, bet ir už šalia esančius, tampa aktyviu piliečiu, savo bendruomenės, rajono, miestelio ar šalies patriotu, lyderiu. Turime viziją įsteigti profesionalios savanorystės padalinius skirtinguose šalies regionuose, o po to, per savivaldybių seniūnijas, suformuoti profesionalių savanorių židinius bendruomenėse, juos prijungiant prie Bendrojo pagalbos centro. Praktika parodė, kad jei norime, kad tai veiktų, be valstybės pagalbos, deja, neapsieisime“, – sakė R. Mikalauskas.

Organizacija siekia ateityje bendradarbiauti ne tik su rajonų greitosios pagalbos stotimis, bet ir su socialinių paslaugų centrais, neįgaliųjų visuomeninėmis organizacijomis, miesto bendruomenėmis, „savanorių klasėmis“ mokyklose, Lietuvos šaulių sąjungos padaliniais.

Sujungus pajėgas, „Voluntarius LT“ vadovo teigimu, būtų galima bendradarbiauti ne tik pirmosios pagalbos suteikimo srityje, bet ir ruošiant savanorius įvairiausioms ekstremalioms situacijoms, teikiant pagalbą savižudybių prevencijos srityje, nukentėjusiems nuo psichologinio smurto, teikiant socialines paslaugas, ugdant ir skatinant patriotiškumą.

 

  • vytis
Lietuvos Respublikos Prezidentas
Gitanas Nausėda
© 2022 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga. Visos teisės saugomos.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius tel. +37069842639, el. paštas: aurika.grozova@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016