Pirmieji šunys asistentai Lietuvoje padeda įveikti ne tik fizinius, bet ir emocinius iššūkius

2024-03-07

Ajana Lolat-Pažarauskienė – negalios įtraukties specialistė, aktyvi visuomenininkė, garsiai kalbanti apie žmonių su negalia patiriamus sunkumus ir šunų asistentų poreikį jiems spręsti. Moteris nuo pat gimimo gyvena su cerebrinio paralyžiaus diagnoze, tačiau nepalaužiamos valios ir užsispyrimo dėka sugebėjo pakilti iš vežimėlio ir dabar sportuoja, užsiima mėgstama veikla, o 2022 metais pagerino pasaulio Gineso rekordą kai per mažiau nei 10 valandų trukusį „Svajonių žygį“ („Hike For Dreams“) su ramentais nuėjo 14,5 kilometrų. Viso iššūkio metu Ajaną lydėjo ištikima bičiulė – vokiečių aviganė Mulan.

Daugiau nei tik šuo

„Mulan fondo“ įkūrėja Ajana yra pirmoji Lietuvoje sulaukusi individualią pagalbą galinčio suteikti šuns asistento, kuris negrįžtamai pakeitė visą jaunos moters gyvenimą.

„Mulan atsirado tuomet, kai buvau labai palūžusi psichologiškai ir maniau, kad nebeatlaikysiu. Nemokėjau bendrauti, išreikšti savęs, nesugebėjau būti sociali ir aplink save burti žmonių. Nuolat ant visų pykau bandydama ieškoti atsakymų kodėl manęs nemėgsta, negaliu niekur patekti, kodėl jaučiuosi tokia vieniša. Nuolat verkdavau ir visiškai nieko nebenorėjau. Ir būtent tuomet susapnavau Mulan – mažą linksmą šuniuką, tarsi sakantį man, kad viskas bus gerai. Atsibudusi nusprendžiau, kad pabandysiu gyvenimui duoti antrą šansą, tad susiradau kinologus, o jiems pavyko surasti Mulan. Nuo šios akimirkos ir prasidėjo mūsų kelionė“, – pasakojo A. Lolat-Pažarauskienė.

Nors pasaulyje šunų asistentų ruošimas jau yra nusistovėjusi praktika, Lietuvoje turėti šunį pagalbininką iki šio buvo gana problematiška, kadangi šis statusas įteisintas tik dabar.

„Didelis iššūkis yra pritaikyti šuns gebėjimus prie asmens poreikių. Lietuvoje mes pirmieji tuo užsiimame nuo mažo šuniuko išrinkimo, dresūros iki pilno parengimo. Užduotis labai sunki, nes tenka ne tik nertis iš kailio, kad iš Europos perimtume šunų asistentų dresūros žinias, gautume reikalingą pinigų sumą, bet ir skirti daug jėgų visuomenės edukacijai – juk būtent taip atsirado žygiai, Gineso rekordai, nemokami mokyklų vizitai. Viskas vien tam, kad visuomenė sužinotų kuo daugiau. Mes vis dar gyvename tokioje aplinkoje, kur niekas neįsivaizduoja, kad mes kažką galime, o galime labai daug“, – sakė labdaros ir paramos fondo įkūrėja.

Gyvenimus keičiantys šunys asistentai

Pasak kinologės Deimantės Dargytės, Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse yra daugybė šeimų, kuriose auga vaikai su negaliomis ar kitais sutrikimais, taip pat suaugusių žmonių, kuriems reikalinga tiek psichologinė, tiek socialinė ar fizinė pagalba. Šunys asistentai yra vienas iš unikalių būdų padėti tokiems žmonėms ne tik jaustis geriau emociškai, bet ir tapti labiau savarankiškais.

„Nuo vaikystės buvau jautri ir empatiška, tad atsiradus galimybei panaudoti savo šunų dresūros žinias padedant jautriausiai visuomenės daliai jaučiu radusi ypatingą prasmę savo veikloje. Visuomenėje šunys asistentai dar tik ieško savo vietos, tačiau tikiu, kad mūsų fondo ir šunų asistentų centro dėka, vis daugiau žmonių, o svarbiausia, valdžios atstovai, pamatys šių šunų naudą ir prasmę, augins žmonių supratingumą, toleranciją ir empatiją kitam“, – sakė kinologė D. Dargytė.

Anot pašnekovės, šuo asistentas šeimoje tampa savotiška terapija visiems jos nariams, kadangi kiekvienas yra įtraukiamas į šuniuko dresūrą, priežiūrą ir auginimą.

„Mano treniruotas auksinis retriveris Lokis gyvena Klaipėdoje, šeimoje, kurioje vieniša mama augina dvi mergaites su autizmo spektro sutrikimais ir kitomis šalutinėmis ligomis. Mama dirbti negali, nes mergaitėms reikalinga nuolatinė priežiūra, jos dažnai serga. Lokis atkeliavo į šeimą kai jam suėjo vieneri metukai. Pirmas darbas kurį jis atliko – sugrąžino mamai gyvenimo džiaugsmą, kadangi ji buvo įtraukta į intensyvius apmokymus kaip šuniuką prižiūrėti ir treniruoti jos mergaičių poreikiams. Atsiradus Lokiui ir vienos iš mergaičių emocinė būklė ženkliai pagerėjo – ji ir vėl pradėjo lankyti į mokyklą. Vyresnei mergaitei nuolat skauda sąnarius, o Lokis aptinka skaudamas vietas ir savo kūnu jas šildo. Šuniukas yra mokytas atlikti ir keletą specialiųjų užduočių: padeda einančiai mergaitei išlaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją, neleidžia lipti ant palangių ar kitų aukštų paviršių, niekada nepaleidžia jos iš akių. Mamos žodžiais – Lokis yra angelas, su keturiomis kojomis ir uodega“, – džiaugėsi D. Dargytė.

Jai antrino ir savanorė Gabrielė, teigianti, kad būtent galimybė prisidėti prie žmonių kasdienybės gerovės, matyti jų šypsenas ir gyvenimo pokyčius įsigijus draugą pagalbininką yra didžiausias džiaugsmas ir motyvacija.

„Geriausias rezultatas – džiaugsmo akimirkos ir juokas susitikimų metu, kai dirbame kaip komanda, kuriame ryšius tarp visų projekto dalyvių. O randant kompleksinius sprendimus, pritaikant viską individualiai, pasiekiant norimus rezultatus apima tylus ir ramus džiaugsmas bei žinojimas, kad einame tinkama linkme.

Daugiau informacijos apie fondą galima rasti svetainėje: https://mulanfondas.lt/

Iniciatyva „Pirmieji šunys asistentai Lietuvoje“ sulaukė įvertinimo „Lietuvos galios“ apdovanojimuose ir tapo vienais iš laureatų „Inovatyvios Lietuvos“ kategorijoje.

  • vytis
Lietuvos Respublikos Prezidentas
Gitanas Nausėda
© 2024 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga. Visos teisės saugomos.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius tel. +37069842639, el. paštas: aurika.grozova@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016