NVO stiprybė – kokybiškos socialinės paslaugos

Lietuvoje veikia apie 15 tūkst. nevyriausybinių organizacijų. Visos jos siekia aktyvaus bendradarbiavimo ir partnerystės su viešojo sektoriaus įstaigomis. Tam, kad tikslas būtų pasiektas, šiam sektoriui svarbu augti ir stiprėti įrodant savo kompetencijas.

Ambicingų uždavinių įgyvendinimą gali apsunkinti finansavimo sąlygos. Pačioms organizacijoms svarbu tobulinti vidinės veiklos organizavimą, teikiamų paslaugų kokybę.

Socialinių paslaugų kokybės vertinimas susiduria su dideliais iššūkiais, mat šios savybės yra sunkiai apčiuopiamos. Vieni kokybę supranta kaip galutinį organizacijos veiklos rezultatą, kiti – kaip paslaugą gaunančio asmens įgalinimą veikti savarankiškai, treti vertina proceso kokybę.

Kokią nevyriausybinių organizacijų veiklą galima vadinti kokybiška, kaip kokybę išmatuoti ir kaip jos siekti?

Gerosios praktikos pavyzdys

 

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas – nevyriausybinė, politiškai nepriklausoma, 52 nevyriausybines organizacijas vienijanti asociacija. Jos misija yra mažinti skurdą ir socialinę atskirtį Lietuvoje. Vienas pagrindinių tinklo tikslų – siekti, kad jo narės teiktų paslaugas kokybiškai, atsakingai ir kurtų socialinį pokytį bendruomenėse.

 

Siekdamos kelti organizacijų darbo organizavimo ir teikiamų paslaugų kokybę, 2018 m. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo narės patvirtino bendrą Etikos kodeksą, įtvirtinantį pagrindinius tinklo narių moralinio ir teisinio elgesio principus. 18 tinklo narių ėmė įgyvendinti savo darbo kokybės įsivertinimą.

 

Tyrimas atskleidė organizacijų stiprybes ir tam tikras veiklos spragas. Siekiant jas ištaisyti kartu su Valdymo inovacijų agentūra buvo nuspręsta sukurti ir įdiegti nevyriausybinių organizacijų socialinių paslaugų kokybės standartą.

 

Ką atskleidžia NOKAS?

Nevyriausybinių organizacijų socialinių paslaugų kokybės standartas (NOKAS) nusako kokybės pokytį – kaip paslaugos teikimo procese asmuo yra įgalinamas savarankiškai spręsti problemas ir veikti.

 

Kokybės standartas leidžia kurti nuolatinio organizacijų tobulėjimo kultūrą, skatinti darbuotojus kurti tvarų partnerystės tinklą siekiant teigiamo pokyčio. Šį standartą organizacijos gali naudoti kaip gairę kurdamos kokybiškas veiklos kryptis: darbuotojų kompetenciją ir gerovę, paslaugų teikimo metodikas, organizacijos vadybą, veiklos rezultatų veiksmingumo įrodymus, etiką, atvirumą bendruomenei.

 

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigė, kad kokybės standartas – tai požiūris ir pokytis. Jį pasiekti galima tik turint aiškią viziją, tikslus ir uždavinius bei nuolat stebint sėkmingas ir nesėkmingas veiklos priemones.

 

Kaip matuojamas NOKAS?

NOKĄ sudaro trys kokybės kriterijai:

• organizacijos valdymas ir lyderystė: apima struktūros kokybę, organizacinę kultūrą, socialinės sistemos stabilumą stiprinančią ir darbuotojų nuostatas bei elgseną formuojančią kryptingą veiklą;
• organizacijos procesai: nustato, kaip turi būti teikiamos ir vertinamos planuojamos paslaugos, kokia tvarka turi būti vadovaujamasi ir kiek svarbus bendradarbiavimas su kitais socialiniais partneriais, darbuotojų etika;
• orientacija į asmenį: individualūs rezultatai ir su jų siekimu susijusios praktikos, santykis su klientu ir jo įgalinimo praktika.

 

Šių elementų visuma savaime nėra kokybės garantas, tačiau sudaro galimybę pažvelgti į organizacijų teikiamų paslaugų kokybę, identifikuoti stipriąsias ir tobulintinas sritis.

 

NOKAS numato du pagrindinius kokybės užtikrinimo lygius:

• bazinį lygį, kuris rekomenduojamas visoms Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo narėms;
• aukštesnį lygį, kurį tinklo narės gali pasiekti ilgainiui plėsdamos savo paslaugas.

 

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas nuolat skatina savo nares tobulėti, dalintis gerąja patirtimi, o aukštesnės kokybės lygio siekiamybė motyvuoja augti – atstovauti klientų ir visuomeniniams interesams, ginti žmogaus teises.

 

Kaip diegiamas NOKAS?

Standartas yra patvirtintas Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos ir aprobuotas Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkų, taip pat pristatytas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

 

Šio standarto diegimą apima keli etapai: individualios, keletą mėnesių trunkančios konsultacijos; poveikio matavimo mokymai; vidinis ir išorinis organizacijos auditas.

 

Kaip siekti socialinių paslaugų kokybės?

Pasak Vilniaus universiteto dėstytojos ir sertifikuotos socialinių paslaugų kokybės auditorės dr. Ievos Adomaitytės-Subačienės, nemažai atliktų tyrimų rodo, kad nevyriausybinių organizacijų teikiamos socialinės paslaugos neretai yra veiksmingesnės, organizacinė kultūra stipresnė. Tai priklauso nuo žmonių autonomijos lygio ir kompetencijų: kūrybiškumo, lyderystės, inovatyvumo.

 

Paslaugų standartizavimas nebūtinai reiškia nevyriausybinių organizacijų laisvės ir kūrybiškumo apribojimą, priešingai, gali leisti sutarti dėl bendro veiklos kokybės vertinimo, kokybiškų socialinių paslaugų apibrėžimo.

 

Norint to pasiekti svarbu

• reguliariai kurti strateginius veiklos planus, vystyti vizijas;
• diegti nuoseklią teikiamų paslaugų metodiką;
• teisės aktų reikalavimus lanksčiai pritaikyti organizacijos veiklai;
• atlikti veiklos vertinimą pagal konkrečius matavimo rodiklius;
• sukurti aiškią darbuotojų kvalifikacijos ir motyvacijos kėlimo tvarką.