„Mama mums rūpi“ sumanytoja: mamų emocine sveikata rūpinamasi per mažai

2022-08-30

Pogimdyminės depresijos prevencija ir pagalba mamoms besirūpinantis projektas „Mama mums rūpi“ – vienintelis toks Lietuvoje, tačiau ypač aktualus. Iki šiol psichinės moterų sveikatos motinystės metu klausimui šalyje skiriama nepakankamai dėmesio.

Prie projekto „Lietuvos galia“ prisijungusios iniciatyvos sumanytoja ir idėjos bendraautorė Nida Vildžiūnaitė teigia, kad pogimdymine depresija serga tiek moterys, tiek vyrai, tačiau šiuo klausimu maža švietimo, o pagalbos galimybių ir jų įvairovės – menka. Įvairūs užsienio moksliniai tyrimai, metaanalizės skelbia, kad apie 10–20 proc. moterų ir 4–10 proc. vyrų serga depresija po gimdymo.

Pogimdyminė depresija – visos šeimos rūpestis

„Tai svarbus klausimas, reikalaujantis plataus požiūrio ir kompleksinių veiksmų, kuriais būtų siekiama didinti ne tik šeimos, susilaukusios vaikelio, bet ir visos tėvų kartos bei visuomenės emocinį raštingumą ir jos psichologinį atsparumą“, – teigė N. Vildžiūnaitė.

Pasak jos, sunkumai, su kuriais susiduria šiuolaikiniai mamos ir tėčiai, auginantys kūdikius, rodo, kad Lietuvoje vėluojama suteikti pagalbą. Būtina keisti požiūrį į asmens psichikos sveikatą, atsisakant nepagrįstų lūkesčių motinystei ir sustabarėjusių normų tėvystei. N. Vildžiūnaitės įsitikinimu, reikalingos rimtos investicijos į partnerystės santykius ir jų stiprinimą, šeimos ir bendruomeninių ryšių kūrimą.

„Rūpinimasis moters emocine būsena ir psichikos sveikata nėštumo, gimdymo metu ir laikotarpiu po gimdymo yra ypač svarbi sveikatos priežiūros dalis, nes mamos būsena turi įtakos ne tik jos pačios gyvenimo kokybei, bet ir gali paveikti kūdikio ir kitų šeimos narių fizinę bei psichinę sveikatą“, – pabrėžė pašnekovė.

N. Vildžiūnaitės teigimu, dauguma kūdikius auginančių porų susiduria su rimtais išbandymais ir tarpusavio santykių iššūkiais, kuriems nėra pasirengę. Moksliniai tyrimai rodo, kad pogimdyminės depresijos dažnai sukeliamos asmeninių patyrimų per gimdymą, tad apie galimas psichologines pasekmes – depresiją, melancholiją svarbu kalbėti šeimoje dar nėštumo metu.

Pogimdyminės depresijos simptomus patiriantys asmenys dažnai nesugeba patys jų identifikuoti, todėl aplinkinių žinojimas – nepaprastai svarbus.


Mamos dažnai jaučiasi vienišos

Nors susilaukus vaiko emociniai sunkumai gali užklupti abu tėvus, vis tik dėl lėtai besikeičiančios lyčių lygybės situacijos didesnis motinystės krūvis vis dar tenka mamoms.

„Būtent iš mamų, o ne iš tėčių tikimės atsakomybės už vaikų auginimą, buitį ir namų priežiūrą. Jas kaltiname dėl poelgių, nesėkmių, keliame nepagrįstus lūkesčius, kritikuojame pasirinkimus, nuolat mokome, auklėjame, nurodinėjame net dėl išvaizdos“, – nuogąstauja N. Vildžiūnaitė ir priduria, kad, priešingai nei dalijant patarimus, į pagalbą mamoms taip greit neskubama.

„Mamos dažnai lieka vienos ir jaučiasi vienišos, stokoja ne tik supratimo, paramos, bet ir elementarios pagalbos buityje, prižiūrint vaiką ir kitus šeimos narius. Visada norisi pasidžiaugti šeimų ir bendruomenių, organizacijų iniciatyvomis, kuriomis skatinamas tėčių ir partnerių įsitraukimas nuo pirmųjų žingsnių“, – sakė „Mama mums rūpi“ idėjos bendraautorė.

Iš beveik 2,7 tūkstančio apklausoje dalyvavusių 2019-2020 metais Lietuvoje gimdžiusių moterų 20,54 procentų turėjo reikšmingų pogimdyminės depresijos simptomų. Panašus skaičius (21,65 proc.) patyrė ir įvairių potrauminio streso po gimdymo reakcijų.

Ne be reikalo iniciatyva jau šį rudenį ketina startuoti su mokymais sveikatos specialistams ir skatinti efektyvesnę pogimdyminės depresijos prevenciją sveikatos įstaigose.


Pagalbos poreikį suprato per fotografiją

N. Vildžiūnaitė prisimena – viskas prasidėjo 2019 m., kai į ją, kaip į „Nėštumo kalendoriaus“ ir kitų socialinių projektų kūrėją, kreipėsi naujagimių fotografė Asta Petraitienė. Ji degė noru padaryti kažką gero būtent naujagimių susilaukusioms mamoms.

„Turimos patirtys tik susitikus jau leido pamatyti, koks reikalingas toks projektas Lietuvoje ir kiek daug svarbaus galima čia nuveikti. Per dvi mūsų susitikimo valandas nupiešėme projekto viziją, su kuria ir pasibeldėme į psichologų – Depresijos įveikimo centro – duris, kviesdamos į partnerystę“, – pasakojo N. Vildžiūnaitė.

Netrukus surengtas projekto atidarymo renginys Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje tik patvirtino tokios iniciatyvos reikalingumą – iškart buvo sulaukta daug žiniasklaidos dėmesio. Šventėje susibūrusi mamas palaikanti bendruomenė netgi skaitė paskaitas nėščiosioms.

„Iki šiol viešaisiais renginiais stengiamės ieškoti dialogo tarp tėvų ir specialistų, kalbėti apie šią aktualią problemą, o kartu ieškoti galimybių veikti dar plačiau – nuo pogimdyminės depresijos prevencijos, mokymų iki pagalbos“, – teigė pašnekovė.

Žinoma, tokioje veikloje yra būtinas ir savanorių pritraukimas. Norinčiuosius prisijungti prie iniciatyvos „Mama mums rūpi“ dažniausiai sudomina tiek pagrindinės veiklos ir organizuojami renginiai, tiek bendri tikslai, komandos dvasia ir lyderystė.

N. Vildžiūnaitės įsitikinimu, dirbant su savanoriais svarbu suteikti pasitikėjimo, juk visiems norisi matyti, kad bendras indėlis – prasmingas: „Visus mus, dirbančius drauge, jaudina tai, kaip jaučiasi Lietuvos mamos. Mums įdomu, kokie jų iššūkiai šiandien, auginant kūdikius, ir kodėl tiek daug moterų motinystėje jaučiasi vienišos. Kuo gyvena jaunos šeimos ir kokie jų poreikiai yra pamiršti? Kokios vyrauja kultūrinės normos dėl motinystės ir įsitikinimai dėl emocinės sveikatos, ar stipriai veikiama stigmų jaunų tėvų karta.“

Skirtingos pagalbos priemonės

Iniciatyvos autorių teigimu, visuomenės norui prisidėti ir padėti, žinoma, turi ir pats ligos – pogimdyminės depresijos – pobūdis bei didelis paplitimas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. O pagalbos galimybių ir priemonių įvairovė taip pat nemaža.

„Pirmiausia stengiamės suprasti visumą: nuo pogimdyminės depresijos priežasčių iki pagalbos prieinamumo, apsaugančių veiksnių. Džiaugiamės, kad šiais metais į komandą prisijungė psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė ir tapo pagrindine mūsų projekto lektore, kviečiame tėvus į nemokamas nuotolines paskaitas apie psichologinį pasirengimą gimdymui. Taip pat organizuojame terapinius užsiėmimus su dailės terapeute Monika Tekutiene, turinčia daug patirties su moterimis, patyrusiomis persileidimus ir patiriančiomis kitokių emocinių sunkumų“, – vardijo N. Vildžiūnaitė.

Kartu su kolege vystydama šį svarbų projektą N. Vildžiūnaitė sulaukusi įvairių atsiliepimų, kurie leidžia suprasti, kaip esame pasiilgę nuoširdaus dėmesio sau, jautraus ir lėto bendravimo.

„Visada aktualus psichologinis konsultavimas. Šias veiklas remia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, todėl jas galime pasiūlyti tėvams nemokamai“, – sakė pašnekovė.

  • vytis
Lietuvos Respublikos Prezidentas
Gitanas Nausėda
© 2022 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga. Visos teisės saugomos.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius tel. +37069842639, el. paštas: aurika.grozova@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016