Mastaičių krašto bendruomenė: norisi, kad mūsų kraštas būtų vieta, į kurią gera sugrįžti

2023 m. įkurtos ir jau ketvirtus veiklos metus skaičiuojančios Mastaičių krašto bendruomenės tikslas – burti vietos žmones, skatinti atsakingą kaimynystę, rūpintis gyvenamąja aplinka, puoselėti krašto istoriją, jos tradicijas, o visų svarbiausia – kurti vietą, kurioje būtų gera ir jauku gyventi.

„Norime, kad žmonės suprastų, jog bendruomenė nėra vien tik pirmininkas ar keli aktyviausi jos nariai. Bendruomenė esame mes visi. Kartais pokytis prasideda nuo labai mažų dalykų: pokalbio su kaimynu, kartu sugrėbtų lapų, renginio, į kurį atsineši savo kėdę ar vaišių, vieno žmogaus pasiūlytos idėjos. O kai prie jos prisideda dešimtys kitų, atsiranda labai didelė jėga“, – sako Mastaičių krašto bendruomenės pirmininkė Vilma Snapkauskienė.

Pasak jos, nors bendruomenė oficialiai įkurta tik prieš kelerius metus, bendruomeniškumo idėja ir noras burti žmones atsirado gerokai anksčiau – trūko tik jungties, kuri aktyvius, kūrybingus, savo kraštui neabejingus žmones suvienytų bendram tikslui ir paskatintų imtis pokyčių.

Į veiklas įtraukia skirtingas kartas

Anot pašnekovės, šiuolaikinėse, ypač sparčiai augančiose gyvenvietėse, galima daugybę metų gyventi kaimynystėje ir visiškai nepažinoti savo kaimynų. Todėl viena iš bendruomenės užduočių – išjudinti žmogų iš jo kiemo, iš už jo tvoros, pakviesti į talką, renginį, edukaciją ar susitikimą.

„Nebūtina iš karto tapti aktyviausiu bendruomenės nariu ar imtis didelių darbų. Kartais viskas prasideda nuo vieno pokalbio, vieno pasisveikinimo. Norisi, kad Mastaičiuose žmogus ne tik gyventų, bet ir jaustųsi šios vietos dalimi. Kad pažinotų greta esantį kaimyną, o prasilenkęs ne tik linkteltų galva, bet ir šnekteltų. Galbūt todėl viena iš mūsų bendruomenės vizitinių kortelių tapo „Balta vakarienė“, skirta Kaimynų ir Šeimos dienai. Jos esmė nėra vien gražiai pasipuošti ar susėsti prie bendro stalo. Svarbiausia – pabūti kartu, pajausti, kad šalia mūsų gyvena žmonės, kuriuos verta pažinti“, – sakė V. Snapkauskienė.

Kita ne mažiau svarbi bendruomenės veiklos kryptis – jaunimo įtraukimas. Jau ketverius metus kartu su jaunimo organizacija „Chillin`Street“ (vad. Egidijus Kuckailis) bendruomenė organizuoja „Chillin`Mastaičiai“ renginį – į jaunimą ir šeimas orientuotą šventę, šiandien tapusią vienu laukiamiausių Mastaičių krašto bendruomenės renginių.

„Mums svarbu, kad jaunimas turėtų ką veikti čia, savo gyvenamojoje vietoje. Kad turėtų saugią erdvę susitikti, sportuoti, bendrauti, išbandyti naujas veiklas ir tiesiog gerai leisti laiką. Į bendras veiklas stengiamės pakviesti ir senjorus, ir šeimas, ir jaunimą. Svarbiausia, kad žmogus pajustų, jog jo indėlis čia yra labai laukiamas ir reikalingas“, – sakė V. Snapkauskienė.

Pašnekovė neabejoja – vaikai ir jaunimas turi matyti, kad suaugusieji ne tik kalba, ko Mastaičiuose trūksta, bet ir patys imasi iniciatyvos. Toks pavyzdys ilgainiui įkvepia jaunus žmones ne tik prisidėti prie organizuojamų veiklų, bet ir patiems pradėti jas rengti.

Bendruomenė moko ne tik reikalauti, bet ir prisidėti

Pasak bendruomenės pirmininkės, stipri bendruomenė susideda iš mažų dalykų: nuo to, ar pažįsti kaimyną, ar pastebi, kad šalia gyvenančiam žmogui reikia pagalbos, ar gali susitarti su kitais dėl bendro darbo. Pasak jos, būtent bendruomenėje žmogus supranta, kad jis nėra tik gyventojas atitinkamu adresu, o reikšminga tos vietos dalis.

„Kai žmogus savo rankomis stato suoliuką parke, grėbia lapus, sodina augalą, padeda organizuoti renginį ar pasiūlo savo idėją, jo santykis su ta vieta pasikeičia. Ji tampa nebe „kažkieno“, o mūsų. Bendruomenė moko ne tik imti, bet ir duoti. Tačiau tam reikia ir kitos pusės pasitikėjimo. Jei norime atsakingų bendruomenių, turime joms duoti atsakomybę, pasitikėjimą, realią erdvę veikti. Bendruomenė neturėtų būti tik ta, kurios nuomonės paklausiama, – ji turėtų tapti lygiaverte sprendimų partnere ir priėmėja“, – dalinosi V. Snapkauskienė.

Pasak pašnekovės, vienu ryškiausių Mastaičių bendruomenės sutelktumo pavyzdžių tapo projektas „Pažink Alšėnus“. Kauno rajono Dalyvaujamojo biudžeto programoje ši idėja sulaukė daugiau kaip 1100 gyventojų balsų. Mastaičių parke atsirado šešios unikalios „Corten“ plieno sienelės, sukurtos pagal Mastaičiuose gyvenančios tautodailininkės ir bendruomenės narės Jurgitos Zinkienės popieriaus karpinius. Kiekviena jų ne tik puošia parką, bet ir pasakoja Mastaičių krašto istoriją.

„Smagu, kad „Pažink Alšėnus“ sienelės jau gyvena ne tik kaip meno objektai – jos įtrauktos ir į virtualios „lobių“ paieškos etapą. Žaidėjui atvykus į tam tikrą vietą atsirakina klausimas, o norint rasti teisingą atsakymą tenka pasivaikščioti po parką ir nuskaityti beveik visų sienelių QR kodus. Smagu, kad mūsų sukurtos idėjos pradeda gyventi toliau ir atsiranda vis naujų būdų jas patirti“, – džiaugėsi V. Snapkauskienė.

Aktyvių bendruomenės narių dėka gražėja ir Mastaičių gyvenamoji aplinka. Įgyvendinant projektą „Prisėsk pašnekėt, pabendraut“ Mastaičių parkas buvo papildytas naujais suoliukais ir mažosios infrastruktūros elementais, taikliai atspindinčiais svarbų bendruomenės siekį – sukurti erdvę, kurioje žmogus ne tik prisėstų, bet ir užkalbintų kitą.

Didžiausias iššūkis – žmonių laikas

Anot pašnekovės, Mastaičių krašto bendruomenės veikla didžiąja dalimi remiasi savanoryste, todėl kiekviena valanda, kurią žmogus skiria bendruomenei, yra nepaprastai vertinga.

„Džiaugiamės savanorių skiriamu laiku. Be abejo, norėtųsi didesnio dar neįsitraukusių gyventojų aktyvumo. O kartais taip norėtųsi išgirsti: „Turiu idėją“, „Galiu padėti“, „Galiu pasiūlyti veiklą“ – nelaukiant, kol bendruomenė pakvies asmeniškai. Kitas iššūkis – bendruomenės galimybės realiai prisidėti. Norėtume turėti daugiau laisvės ne tik siūlyti idėjas, bet ir praktiškai prisidėti prie aplinkos, kurioje patys gyvename, formavimo. Pastaruoju metu daug kalbama apie principą „iš apačios į viršų“, kai sprendimai turėtų gimti iš pačių gyventojų ir bendruomenių poreikių. Tačiau praktikoje dar dažnai jaučiame, kad šis modelis neveikia taip, kaip norėtųsi“, – sakė bendruomenės pirmininkė.

Pašnekovė atvira – neretai bendruomenė ateina su iniciatyva, noru prisidėti, savo žmonėmis ir net pasirengimu dalį darbų atlikti savanoriškai, tačiau susiduria su institucijų atsargumu ar nenoru įsileisti bendruomenę arčiau sprendimų priėmimo ir viešųjų erdvių kūrimo.

„Norėtųsi daugiau pasitikėjimo bendruomenėmis ir tikro dialogo. Mes neprašome visko padaryti už mus – priešingai, norime patys prisidėti. Juk būtent vietos žmonės kasdien mato, kaip naudojamos viešosios erdvės, ko jose trūksta ir kas galėtų veikti geriau. Man atrodo, kad tikrasis modelis „iš apačios į viršų“ prasideda tada, kai bendruomenė ne tik išklausoma, bet ir jai suteikiama reali galimybė kurti kartu“, – dalinosi V. Snapkauskienė.

Vieta, kur esi laukiamas

Mastaičių krašto bendruomenė aktyviai sportuoja su Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro treneriais, nuolat keliauja, semiasi patirties, vykdo talkas, dalyvauja konkursuose, renginiuose ir, anot bendruomenės pirmininkės, stengiasi gyventi darniai ir linksmai.

„Didžiausias mūsų kaip bendruomenės laimėjimas yra tai, kad žmogus, kuris anksčiau į bendras veiklas neįsitraukdavo, kartą atėjęs vėliau atsiveda kaimyną, o dar vėliau pats pasiūlo pagalbą. Žmonės ateina, susipažįsta, kitą kartą jau sveikinasi gatvėje. Vaikai susiranda draugų, tėvai pradeda bendrauti. Pokytį matau ir per talkas. Kartais žmogus ateina vieną kartą tik padėti, kitą sykį jau klausia, kada vėl renkamės, o dar vėliau pats pasiūlo idėją. Man tai yra labai svarbus virsmas – iš stebėtojo į dalyvį. Žmogus pradeda kitaip žiūrėti į savo aplinką: į suoliuką, kurį pats statė, į parką, kurį pats tvarkė, į šventę, kurią pats padėjo sukurti. Tada atsiranda labai svarbus jausmas – „čia yra ir mano“, – sakė V. Snapkauskienė.

Pasak Mastaičių bendruomenės narės, tautodailininkės, vienos iš steigėjų Jurgitos Zinkienės, Mastaičiuose netrūksta erdvės ir kūrybai – būdama Mastaičių krašto bendruomenės nare moteris prisideda prie renginių, projektų, savanoriškų veiklų, veda nemokamas popieriaus karpymo ir kiaušinių marginimo vašku edukacijas Mastaičių krašto ir Kauno rajono gyventojams.

„Per edukacijas matau labai paprastą, bet svarbų dalyką – žmogus ateina sakydamas „aš nemoku“, o išeina nešinas savo paties sukurtu darbu. Kartu perduodamos mūsų tradicijos, simboliai, amatai. Pavyzdžiui, „Pažink Alšėnus“ projekte man ypač svarbi simbolika. Tautinių juostų motyvai kalba apie mūsų tautinį tapatumą, istoriją ir kultūros paveldą, augalai – apie dabartį, laisvę ir norą kurti bei puoselėti savo kraštą, o paukščiai man simbolizuoja ateitį, šeimą ir sugrįžimą į savo lizdą. Norėtųsi, kad ir mūsų kraštas būtų toks – vieta, į kurią gera sugrįžti“, – sakė J. Zinkienė.

Pašnekovių teigimu, aktyvi bendruomenė neketina sustoti ir turi daugybę ateities planų – ketina organizuoti penktąjį „Chillin`Mastaičiai“ renginį, toliau vystyti „Pažink Alšėnus“ projektą ir taip įprasminti kitas istorines Alšėnų seniūnijos vietas. Ilgainiui tikimasi jas sujungti į pažintinį maršrutą, kuris skatintų žmones keliauti po Alšėnų kraštą, pažinti jo istoriją ir atrasti tas vietas, pro kurias iki tol tiesiog pravažiuodavo.

„Turime žmonių, idėjų ir noro veikti, todėl neabejoju, kad ateityje tai kartu įgyvendinsime. Jeigu pamatėte skelbimą apie renginį ir pagalvojote: „Aš galėčiau čia kažkuo prisidėti“ – susisiekite. Bendruomenei reikia fotografuojančių, kepančių pyragus, nešančių stalus, kuriančių, sportuojančių, mokančių bendrauti su vaikais, turinčių verslą, turinčių idėjų ir kartais tiesiog galinčių pasakyti: „Šiandien turiu dvi laisvas rankas.“ Nebūtina iš karto įsipareigoti metams. Galima pradėti nuo vienos valandos. Todėl kiekvienas žmogus, kuriam rūpi Mastaičiai ir mūsų kraštas, jau turi svarbiausią dalyką, kurio reikia norint prisijungti“, – sakė V. Snapkauskienė.

Savanorių atsiliepimai

„Esu viena iš Mastaičių krašto bendruomenės steigėjų, todėl ši bendruomenė man nėra tik organizacija. Tai vieta, kur gyvenu, žmonės, kuriuos sutinku, ir galimybė savo gebėjimais prisidėti prie aplinkos, kurioje gyvename visi. Savanorystė man pirmiausia yra galimybė dalytis tuo, ką moku. Prisidedu prie bendruomenės renginių, projektų ir kitų savanoriškų veiklų, vedu popieriaus karpymo bei kiaušinių marginimo vašku edukacijas.

Man svarbu, kad tradiciniai amatai nebūtų tik tai, ką matome muziejuje ar prisimename per šventes. Jie išlieka gyvi tada, kai perduodami kitam žmogui. Vienas gražiausių bendruomeniškumo pavyzdžių man yra projektas „Pažink Alšėnus“. Mano popieriaus karpinių motyvai iš mažo popieriaus lapo persikėlė į dideles metalo sieneles Mastaičių parke ir tapo mūsų viešosios erdvės bei krašto pasakojimo dalimi.

Nė vienas žmogus tokio projekto nebūtų sukūręs vienas. Reikėjo idėjos, kūrybos, gyventojų palaikymo, daugiau kaip tūkstančio balsų ir daugybės žmonių darbo. Man tai ir yra savanorystė bei bendruomenė – kiekvienas įdeda savo mažą dalį, o rezultatas tampa daug didesnis už bet kurio vieno žmogaus indėlį. Gal todėl žodis „bendruomenė“ man pirmiausia reiškia ne organizaciją, o žmones. Žmones, kurie pasirenka nebūti tik šalia. Jie pasirenka būti kartu“, – pasakoja Jurgita Zinkienė.

„Kodėl nusprendžiau įsitraukti? Atsakymas gana paprastas: tiesiog jaučiuosi labai gerai šioje aplinkoje ir mūsų bendruomenėje, todėl natūraliai norisi mainais kažką duoti atgal. Norisi prisidėti prie to, kad čia gyvenantys žmonės iš tiesų vertintų kaimynystę, o aplink matytųsi kuo daugiau šypsenų ir geros emocijos. Savanorystė man – tai galimybė daryti gerus darbus, kurie turi išliekamąją vertę, ir jausti bendrą pasitenkinimą tuo, ką pavyko sukurti laiku. O ir apskritai, juk čia ir yra visa esmė – ne asmeninius balus ar laurus rinktis, o tiesiog dalintis tais geraisiais karmos taškais“, – pasakoja kitas savanoris.

Iniciatyva „Mastaičių krašto bendruomenė“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekto „Stiprios Lietuvos“ kategorijoje.