Didžiulių kaimo bendruomenė: norime būti ne tik kaimynai, bet ir gėrį kurianti komanda

Raseinių rajone, Didžiulių kaime, įsikūrusi Didžiulių kaimo bendruomenė jau daugiau nei du dešimtmečius telkia vietos gyventojus ir skatina rūpintis bendruomenės aplinkos kūrimu, gyventojų užimtumu, laisvalaikio ir gyvenimo kokybės gerinimu. Bendruomenės namuose įrengta pirtis, lauko kubilas, atskira patalpa žolelėms ir vantoms džiovinti pasitarnauja plėtojant tradicinius sveikatinimo būdus, o ilgainiui tapo ir vienomis svarbiausių bendruomeniškumo puoselėjimo erdvių.

„Šiltuoju metų laiku renkame vaistažoles, rišame vantas, organizuojame edukacinius užsiėmimus ir stipriname bendruomeninius ryšius. Šaltuoju sezonu naudojamės pirties ir kubilo teikiamais privalumais, gilinamės į jų poveikį sveikatai, kviečiamės specialistus, dalyvaujame seminaruose apie tinkamą pasiruošimą pirtinimosi ritualams“, – sakė Didžiulių bendruomenės pirmininkė Diana Kaupaitienė.

Rūpinasi estetiškos aplinkos kūrimu

Pašnekovės teigimu, Didžiulių kaimo bendruomenė susikūrė iš noro būti ne tik kaimynais, bet ir gyva veiklia bendruomene – žmonėmis, kurie vieni kitus pažįsta, padeda ir kartu kuria savo gyvenamąją aplinką.

„Mūsų veikla prasidėjo nuo labai paprastų dalykų – nuo noro, kad kaimas būtų gražus, tvarkingas, augantis. Prižiūrime viešąsias erdves, sodiname gėles, rengiame aplinkos tvarkymo talkas, rūpinamės bendruomenės namais, organizuojame renginius ir susitikimus. Tiesa, laikui bėgant supratome, kad žmonėms reikia ne tik gražios aplinkos, bet ir patogios vietos susitikti, pabūti kartu. Todėl nuosekliai kuriame erdves, kuriomis galėtų naudotis įvairaus amžiaus gyventojai“, – sakė D. Kaupaitienė.

Pašnekovė džiaugiasi ne tik bendruomenės narių pastangomis atsiradusia pirtimi ir kubilu, bet ir stacionaria lauko pastoge bei scena, kurioje dažnai vyksta įvairūs renginiai, koncertai, bendruomenės šventės. Pasak jos, džiugina ir tai, kad gyventojams nebereikia ieškoti kitos vietos – nuo šiol galima patogiai susirinkti savo kaime.

„Savo patogumui įsirengėme ir antrą bendruomenės namų aukštą. Jame įkurta erdvė žolelėms džiovinti, taip pat yra miegamasis kambarys svečiams, kur gali apsistoti žmonės po šeimyninių ar bendruomenės sueigų. Mums svarbu, kad bendruomenės namai nebūtų tik pastatas. Norime, kad tai būtų gyva, jauki ir visiems prieinama vieta, kur žmogus gali ateiti ne tik į renginį, bet ir tiesiog pabūti“, – sakė D. Kaupaitienė.

Bendruomenės nariai neslepia mėgstantys ir aktyvų gyvenimo būdą: renkasi į vakarinius pasivaikščiojimus su šiaurietiškomis lazdomis, treniruojasi, neretai organizuoja sporto šventes, kurios įtraukia įvairaus amžiaus bendruomenės narius ir skatina fizinį aktyvumą.

„Visi kartu rūpinamės ne tik aplinkos gražinimu, bet ir sveikatingumu, taip pat stengiamės ugdyti sąmoningumą ir aplinkosaugos srityje. Renginių metu skatiname tvarią gyvenseną – informuojame apie aplinkos tausojimą, raginame naudoti daugkartinius maišelius ir atsakingai rūšiuoti atliekas“, – sakė D. Kaupaitienė.

Stengiasi spręsti vienišumo problemą

Anot pašnekovės, viena didžiausių šių dienų problemų kaimo vietovėse – žmonių vienišumas, mažėjantis tarpusavio bendravimas ir pamažu silpnėjantis bendruomeniškumas.

„Stengiamės nepamiršti vyresnio amžiaus žmonių, kurie kartais gyvena vieni ir kuriems reikia ne tik konkrečios pagalbos, bet ir paprasto žmogiško dėmesio. Organizuojame renginius, talkas, įvairias veiklas, į kurias kviečiame skirtingo amžiaus gyventojus.

Senjorams skiriame ypatingą dėmesį – paklausiame, kaip jie gyvena, kaip jaučiasi, ar nieko netrūksta, gal reikia pagalbos ir kuo galėtume prisidėti. Kartais toks paprastas apsilankymas žmogui reiškia labai daug – svarbu žinoti, kad esi nepamirštas, pastebėtas ir kad prireikus gali kreiptis į bendruomenę“, – sakė D. Kaupaitienė.

Pašnekovė teigia neabejojanti, kad toks bendravimas padeda geriau pažinti savo krašto žmones ir pastebėti jų poreikius, o visa tai ir yra tikroji bendruomenė – ne tik susitikti per šventes, bet ir būti šalia tada, kai žmogui to labiausiai reikia.

„Mums svarbu, kad žmogus žinotų, jog šalia yra kaimynas, kuriam gali padėti, ir kad prireikus pagalbos jos gali sulaukti pats. Norime išsaugoti ne tik gražią aplinką, bet ir žmogiškąjį ryšį. Tai kuria milžinišką pokytį – bendrystę, bendruomeniškumą ir didesnį žmonių pasididžiavimą savo kraštu“, – sakė bendruomenės pirmininkė D. Kaupaitienė.

Pasak pašnekovės, bendruomenė iš visų jėgų stengiasi, kad žmonės didžiuotųsi savo kaimu ir jaustųsi jame gerai. Tvarkomos viešosios erdvės, sodinamos gėles, organizuojamos aplinkos tvarkymo talkos, rūpinamasi bendruomenės namais ir aplinka, tačiau niekada nepamirštamas ir bendruomenės narių laisvalaikis.

„Kelionės mums – dar viena bendrystės forma. Keliaudami kartu žmonės geriau pažįsta vieni kitus, atsiranda daugiau pokalbių, juoko, bendrų prisiminimų. Norime, kad bendruomenėje būtų vietos ne tik darbams, bet ir džiaugsmui“, – pasakojo D. Kaupaitienė.

Gyvenimą keičianti bendruomenės galia

Pašnekovės teigimu, svarbiausia įsisąmoninti, kad bendruomenė – tai ne pastatas ar organizacijos pavadinimas, o ją kuriantys žmonės. Stipri bendruomenė stiprina ir visą visuomenę, o kai žmonės pažįsta vieni kitus, lengviau pastebi kylančias problemas ir greičiau į jas reaguoja.

„Bendruomenės gali pastebėti tai, ko kartais nepamato institucijos: kad vienišam senjorui reikia pagalbos, kad kažkur reikia sutvarkyti aplinką, kad šeimai reikia palaikymo. Esame įsitikinę, jog tikroji bendruomenės stiprybė atsiskleidžia ne tik per didelius renginius, bet ir kasdienybėje – kai kažkas paskambina kaimynui, paklausia, kaip jis jaučiasi, padeda sutvarkyti aplinką ar tiesiog skiria laiko pokalbiui. Mūsų bendruomenė vienija apie 75 narius, tačiau jų veiklos pasiekia gerokai daugiau žmonių – visą seniūnaitiją. Smagu matyti, kad žmonės ateina ne tik į renginį, bet ir patys pasiūlo idėjų, prisideda savo laiku, darbais ar pagalba“, – sakė D. Kaupaitienė.

Pašnekovė atvira – kaip ir daugelyje kitų bendruomenių, didžiausių iššūkių kyla dėl savanoriško darbo ir limituotų žmonių galimybių, kadangi bendruomenės veikla reikalauja daug pastangų: reikia organizuoti renginius, tvarkyti aplinką, rūpintis bendruomenės namais, rengti projektus, administruoti veiklas.

„Kartais sudėtinga ne tik rasti savanorių, bet ir išlaikyti esamų žmonių įsitraukimą. Norisi, kad bendruomenės veikla nebūtų kelių aktyviausių žmonių rūpestis, todėl nuolat ieškome būdų įtraukti kuo daugiau gyventojų. Bendraujame su savivaldybe, seniūnija, kitomis kaimo bendruomenėmis, vietos organizacijomis ir įvairiais partneriais. Manome, kad bendruomenės neturėtų užsidaryti savo kaime. Dalijimasis patirtimi, idėjomis ir pagalba leidžia nuveikti kur kas daugiau, o kiekvienas iššūkis tampa lengvesnis, kai matai žmonių palaikymą ir supranti, kad tavo darbas yra prasmingas“, – džiaugėsi D. Kaupaitienė.

Anot pašnekovės, būtent tai bendruomenę skatina judėti į priekį – aktyvūs Didžiulių kaimo gyventojai planuoja ir toliau aktyviai rūpintis gyvenamąja aplinka, organizuoti talkas, puoselėti viešąsias erdves, sodinti gėles, organizuoti renginius ir taip stiprinti skirtingų kartų bendravimą.

„Neabejoju, kad ir toliau rengsime projektus, ieškosime finansavimo galimybių ir kursime naujas idėjas. Norime, kad Didžiulių bendruomenės namai, lauko erdvės ir visa mūsų sukurta infrastruktūra būtų gyva ir naudojama. Bendruomenei nereikia būti „oficialiu“ nariu, kad galėtum prisidėti. Kiekvienas žmogus gali rasti savo vietą – vienas gali prisidėti fiziniu darbu, kitas – idėja, trečias – savo laiku ar gebėjimais. Tikime, kad bendruomenę kuria ne keli aktyviausi žmonės, o visi, kurie pasako: „galiu ir noriu prisidėti“, – sakė Didžiulių bendruomenės pirmininkė D. Kaupaitienė.

Iniciatyva „Didžiulių kaimo bendruomenė“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekto „Stiprios Lietuvos“ kategorijoje.