Emocinį pokytį kuriančios „Raudonos nosys“: padedame bent trumpam pamiršti esamą nerimą ir nusišypsoti

2025-01-30

„Raudonos nosys Gydytojai klounai“ – 15-tus metus veikianti ne pelno siekianti organizacija, vienijanti profesionalius aktorius – gydytojus klounus. Per humorą ir klounadą „Raudonos nosys“ kuria emocinį pokytį vaikų ligoninėse, senjorų globos namuose, pabėgėlių centruose.  Nuo savo veiklos pradžios „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ pradžiugino daugiau nei 220 tūkstančių Lietuvos vaikų ir senjorų.

Pradėti įkvėpė užsienio patirtis

2010 metais klounada gydymo įstaigose dar nebuvo žinoma Lietuvoje, tačiau plačiai paplitusi užsienyje. Būtent dėl šios priežasties studentės Viltautė Žemelytė ir Indrė Vileitė nusprendė įgyvendinti gana neįprastą projektą – suburti grupę teatro pedagogų bei aktorių, juos apmokyti pagrindinių klounados principų ir mėnesį lankyti sergančius vaikus ligoninėje.

„Pradžioje nebuvo aišku, nuo ko pradėti ir kaip viską daryti, todėl daug domėjomės kitų šalių, organizacijų patirtimi. Projektą derinome ir su ligonine, reikėjo įsitikinti, kad turėsime vietą, kur jį įgyvendinti. Pirmasis susitikimas Vaikų ligoninėje Santariškėse buvo klouniškai juokingas – atėjo dvi jaunos merginos, degančios džiaugsmo misija, ir ligoninės vadovams aiškino, kaip viskas bus gerai, nors niekada gyvenime nebuvo to mačiusios realybėje. Situaciją gelbėjo idėjos aiškumas – jei ligoninėje yra vaikas, vadinasi jam kažkas negerai, o džiaugsmas ir pozityvumas yra natūralūs dalykai, kurių trūksta šalia suteikiamo gydymo. Ligoninės vadovybė iškart patikėjo mumis, gavome žalią šviesą ir daug įkvėpimo bei palaikymo“,  – dalinosi viena iš „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ įkūrėjų Indrė Vileitė.

Jai antrino organizacijos bendrakūrėjė Viltautė Žemelytė, pasakodama apie pirmųjų organizacijos žingsnių jaudulį, tačiau gana greitai atėjusį supratimą, kad tokia iniciatyva yra neabejotinai svarbi ir reikalinga.

„Po apmokymų atėjo ta diena, kai reikėjo eiti į ligoninę. Jaudulys ir baimė liejosi per kraštus. Juokingiausia, kad klounai bijojo labiau negu vaikai, nors buvo tikėtasi atvirkščiai. Vaikai padėjo klounams nesijaudinti, žaisti, bendrauti. Čia slypėjo pirmojo susitikimo grožis – vaikai išgelbėjo besijaudinančius aktorius. Po pirmo karto visi pajuto tokią prasmę ir ryšį su vaikais, kad net nekilo klausimas, ar reikia tęsti, pajutome didžiulį postūmį dirbti toliau“,  – prisiminimais dalinosi Viltautė Žemelytė.

Juokas, grąžinantis viltį

Pasak organizacijos meno vadovės Indrės Mickevičiūtės-Petrauskienės, klounų bendravimas pasitelkus klounadą ir humorą praskaidrina nuotaiką, padeda palengvinti emocinį svorį, o susikoncentravimas ne į žmogaus ligą, o į sveikąją dalį padeda atverti ilgai tūnojusius jausmus.

„Einame susitikti su žmonėmis ten, kur jiems sunku. Vaikų ligoninėse, senjorų namuose, kuriuose nemalonios emocijos ima viršų. „Raudonos nosys“ ateina tam, kad primintų dvi emocijas – džiaugsmą ir nuostabą, ir taip padėtų išbūti nerimo ar nežinios kupiną etapą. Net būnant sudėtingoje situacijoje, vis tiek yra kažkas, kas gali atnešti bent lašą džiaugsmo. Mums svarbu, kad galime suteikti kažką naujo ir nepatirto, priminti, kad juoktis ir žaisti svarbu net ligoninėje. Paliečiame tas žmonių kerteles, kurios atsidūrus ligoninėje, senelių namuose, pabėgėlių centre pasimiršta. Ateiname atgaivinti gebėjimą jausti save“,  – sakė I. Mickevičiūtė-Petrauskienė.

Pašnekovė atvira – šioje veikloje svarbiausi nuoširdūs, apgalvoti, dėmesingi susitikimai, skiriant pakankamai laiko išbūti akimirkoje taip, kaip norisi kitam žmogui. Įėję į palatą ar kambarį klounai pajunta jame tvyrančią atmosferą ir per kelias sekundes supranta, ko jame esančiam žmogui šią akimirką labiausiai reikia.

„Auditorijos, su kuriomis dirbame: vaikai ligoninėse, senjorai globos namuose, šeimos pabėgėlių centruose – dauguma čia atsidūrė ne savo noru. Iš saugios ir jaukios namų aplinkos jie pateko į svetimą erdvę, juos kankina nežinomybė dėl gydymo eigos ar ateities – šie besimainantys jausmai įelektrina, sukelia didžiulę vidinę įtampą. Bet kas, kas geba atverti tą emocinį vakuumą, padeda bent trumpam pamiršti esamą nerimą ir įsikvėpti, kad bus geriau. Dažnai mūsų klounados lektoriai kalba, kad kai ateina klounas, ore tarsi pasikeičia vibracija, atmosfera ir nuotaika iškart kinta. Sudėtingoje situacijoje akimirka, kai gali bent trumpam atitraukti mintis nuo problemos – nepakeičiama. Nereiškia, kad problema dingsta, mes jos negalime ištrinti, tačiau galime užpildyti tą laiką pozityviais jausmais, kurie lieka ilgam ir padeda išbūti“,  – dalinosi organizacijos meno vadovė.

Pasak „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ komunikacijos vadovės Živilės Dubrienės, per 15 organizacijos veiklos metų raudona nosis tapo visiems atpažįstamu simboliu – nuo šiol yra normalu ligoninėje sutikti klouną, palatoje išgirsti juoką, o savo emocijomis rūpintis pasitelkus humorą.

„Džiaugiamės, kad galime kurti emocinį pokytį ten, kur jo trūksta. Raudona nosis kaip kempinė gali sugerti liūdesį, širdgėlą, pyktį… Turbūt ne veltui tokia minkšta. Taip pat sukelti mieliausią šypseną ar garsiausią juoką, kurį girdės visi skyriuje. Mums tai ženklas, kad esame stipri šiuolaikinė visuomenė. Visuomenė, suprantanti emocijų higienos svarbą. Visuomenė, galinti patirti emocijas per humorą ir vertinanti gydytojų klounų darbą su jautriausiomis auditorijomis“,  – sakė komunikacijos vadovė Ž. Dubrienė.

Klounai geba priimti ir liūdesį

Viltį ir juoką nešantys klounai kasmet aplanko daugiau nei 20 tūkstančių vaikų ir senjorų visoje Lietuvoje, o organizacijos darbo metodai nuolat pildosi naujais formatais, kurie padeda dar veiksmingiau kurti taip reikalingą emocinį pokytį, o tam tikrais atvejais – priimti ne tik juoką, bet ir liūdesį.

„Tikrai būna itin jautrių situacijų, kai neįmanoma sukurti juoko ar net šypsenos išspausti. Tokiais atvejais klounai gali paimti liūdesį. Tai nuolat jausdavome, kai dirbdavome su ukrainiečiais migracijos ir kituose centruose. Kai ilgą laiką gyveni negatyviame jausme, atsiranda, kaip viena psichoterapeutė įvardino, šimtametis nuovargis, tai jaučiasi net kūne. Šiame etape būtina išjudinti ir išveikti užstrigusias emocijas, kad atsilaisvintų vietos bent lašeliui šviesos“,  – sakė organizacijos meno vadovė I. Mickevičiūtė-Petrauskienė.

Pasak pašnekovės, klouno vaidmuo yra ir privalo būti universalus –  jis geba kurti tyriausią juoką, tyliai pasėdėti ant lovos krašto ir palaikyti už rankos, išnešti liūdesį ar nerimą, paniūniuoti tylią migdančią melodiją.

„Pamenu vieną istoriją iš onkohematologijos skyriaus. Vos išvydusi klounus, mama susijaudino ir pasakė, kad norėtų jiems padovanoti savo liūdesį. Klounai susižvalgė ir tarė: „Aišku! Paimsime. O kokio jis dydžio?“ Mama rankomis parodė, kad labai didelis, klounai davė ženklą, kad mama išmestų savo liūdesį, o jie jį pagaus. Klounai pagavo: „Och, tikrai koks sunkus ir tamsus!“ Suspaudė iš visų jėgų, suvyniojo ir įsidėjo į rankinę. Mamos veide šyptelėjo skruostų duobutės, o akyse sublizgėjo dėkingumo ašaros“,  – pasakojo  I. Mickevičiūtė-Petrauskienė.

Svarbiausia – kartu kuriamas pokytis

Šiuo metu gydytojais klounais dirba 29 profesionalūs aktoriai. Tam, kad patektų į komandą, aktoriai turi pereiti kelis atrankos etapus ir nuolat tobulėti: dalyvauti mokymuose Lietuvoje, tarptautinėje „Humoro mokykloje“ Vienoje, keistis patirtimi su kolegomis iš „Red Noses International“.

„Klouno buvimas sveikatos sistemoje nėra tiesiog vaikų linksminimas, ne bet kas gali užsidėti nosį ir eiti į ligoninę. Labai daug sluoksnių slypi gydytojo klouno profesijoje, ir to reikia, kad atsirastų emocinis pokytis vaiko ar senjoro pasaulyje. Iš žmogiškosios pusės, kartais jautriausias momentas ištinka, kai nusiimi klouno nosį. Praeina kelios valandos po apsilankymo, ir jauti lyg svoris nugulė ant krūtinės. Kartais nepavyksta patirtų emocijų neparsinešti namo, tuomet žinai, kad laikas išsiventiliuoti. Tai labai svarbi mūsų darbo dalis, nes jei pats būsi emocinėje duobėje, nebegalėsi kurti šviesos kitiems“,  – sakė  organizacijos meno vadovė I. Mickevičiūtė-Petrauskienė.

Pasak pašnekovės, visgi labiausiai motyvuoja drauge su komanda kuriamas pokytis, supratimas, kad klounų metodas yra veiksmingas, į skirtingus Lietuvos miestus ir regionus atnešantis ne tik juoką, bet taip reikalingą tikėjimą bei viltį.

„Dirbdami šį darbą tikime savo misija visa širdimi. Dirbame dėl vaiko, kuris verkia, o po kelių sekundžių jau juokiasi. Dėl sutiktų mamų, kurios prislėgtos, pavargusios, išsigandusios, o klounų buvimas joms suteikia galimybę paleisti sunkias emocijas ir tiesiog įkvėpti. Dėl senjorų, kuriems klounai atgaivina malonius praeities sentimentus ir įkvepia vilties gyventi. Esame dėl jų visų. Jaučiame nuolatinį palaikymą iš tėvelių, vaikų, partnerių įstaigų, esame laukiami ir kviečiami. Jeigu pradžių pradžioje reikėdavo traukti argumentus iš kišenės, šiuo metu sulaukiame žinučių: „Jūs tik atvažiuokit.“ Tai motyvuoja tik dar labiau stengtis ir, kai tik bus palankios galimybės, augti, nes poreikis yra. Tikrai yra noras plėsti ir esamas programas – aplankyti daugiau miestų, daugiau ligoninių, daugiau senelių namų“,  – dalinosi  I. Mickevičiūtė-Petrauskienė.

Iniciatyva „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ sulaukė įvertinimo „Lietuvos galios“ apdovanojimuose ir tapo viena iš laureačių „Teisingos Lietuvos“ kategorijoje.

  • vytis
Lietuvos Respublikos Prezidentas
Gitanas Nausėda
© 2025 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga. Visos teisės saugomos.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius tel. +37069842639, el. paštas: aurika.grozova@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016