„Lietuvos galios“ tinklalaidė: „Kairelių kaimo bendruomenės braškės“
Transkribuota serija:
Šiandien kalbame su Danute Vaičiuliene, Kairelių kaimo bendruomenės pirmininke, apie iniciatyvą „Kairelių kaimo bendruomenės braškės“. Ši bendruomenė įkūrė braškių ūkį, kurio veikloje dalyvauja bendruomenės nariai ir savanoriai, o uždirbtos lėšos naudojamos bendruomenės tikslams.
Sveiki, Danute.
Laba diena, gerbiama Auste.
Su bendruomene auginate braškes. Nuo ko viskas prasidėjo? Kaip sugalvojote tokią veiklą bendruomenei?
Bendruomenės veiklą sugalvojome 2019 metais, kai Rokiškio vietos veiklos grupė paskelbė apie verslo projektus ir pirmą kartą buvo galima juos teikti. Kadangi turėjome svajonę susiremontuoti bendruomenės pastatą, rekonstruoti jį į Kairelių kaimo bendruomenės centrą, kur galėtų sueiti žmonės, reikėjo didelių lėšų, todėl be socialinio verslo tokių lėšų nė iš vieno projekto nebūtume gavę. Ir tada apsitarę visi nutarėme, kad auginsime braškes, nes mes – žemės ūkio kampelis, daug ūkininkų ir mums ši šaka pasirodė suprantamiausia ir prieinamiausia.
Kaip atrodė projekto pradžia, visi kartu sodinote bendruomenėje braškes?
Kai 2019 metais gavome patvirtintą projektą, 2020-ųjų gegužę jau sodinome braškes. Taip, sodinome visi. Suėjo visi kaimo gyventojai, iš visų aplinkinių kaimų, atvažiavo talkos iš Rokiškio rajono savivaldybės su meru Ramūnu Godeliausku priešaky, seniūnija. Seniūnė Jūratė Šinkūnienė atvežė iš seniūnijos autobusiuką darbuotojų. Taip, žmonių buvo iš tikrųjų labai daug, nes mes pasodinome rankomis hektarą braškių, 30 tūkstančių daigų.
Tai tikrai įspūdingi skaičiai ir įspūdinga, kad surinkote tiek dalyvių prisijungti.
Taip, tai buvo svarbiausia.
Kaip atrodo projektas? Dabar jau kasmet sodinate, prižiūrite, skinate, parduodate? Gal galite plačiau papasakoti, kaip atrodo braškių sezonas?
Braškių sezonas kiekvienais metais… 2020 metais dirbo keturi penki žmonės, kad braškės būtų gerai prižiūrėtos ir neužleistos. Su technika, traktoriuku, kurį nusipirkome iš bendruomenės projekto. Ir žmonių dirbo keturi penki, kad daigeliai būtų išsaugoti. Taip, mums pavyko, laukai buvo švarūs. Ir 2020-aisiais, kai pasodinome, 2021-aisiais, 2022-aisiais jau buvo tas gerasis derliaus, na, taip sakant, šuolis, nes 2021-aisiais surinkome 11 tonų 300 kg braškių. 2023-iaisiais buvo, kad nesusipainiočiau, 11 tonų 300 kg, 9 tonos, paskui 8 tonos, pernai mums su braškėmis buvo šiek tiek sunkiau, nes būtent pernai, 2024 metais, nebuvo labai palankus oras ir braškės labai greitai prasidėjo ir labai greitai pasibaigė.
Šiemet šitų senų braškių, pasodintų senesnių braškių, kurios sodintos 2020 metais, jau, mes manome, paskutiniai metai, nors laukai atrodo visai gerai. Jie yra neužleisti, prižiūrėti, išvagoti, išravėti. Jeigu bus geros oro sąlygos, mes dar tikimės šiemet iš jų gauti derliaus. Dar pernai rudenį apsodinome naują lauką naujais daigeliais, ten 25 arai, kad būtų tęstinumas ir turėtumėme pinigėlių bendruomenės reikmėms ir sąskaitoms apmokėti. Kitais metais pagal braškių projektą mes jau nebeprivalėsime įdarbinti žmonių, tai lėšos galėtų likti žmonių socialiniams poreikiams. Mes lankome pensininkus, skatiname jaunimą, kuris yra neabejingas ir mūsų braškynui, ir šiaip, kai šventės vyksta, visada prisideda, padeda pagal galimybes. Mes talkininkų turime ir iš jaunimo, na ir, žinoma, skatiname tuos savo bendruomenės narius ir gyventojus, kurie rodo iniciatyvą.
Tai pinigėliai iš braškių lieka bendruomenėje ir žmonėms, kurie prisideda prie projekto?
Taip.
Kada prasideda Jūsų braškių sezonas? Ar nuo birželio ir kiek tęsiasi?
Šiaip kiekvienais metais braškių sezonas prasidėdavo daugmaž prieš Jonines, nes keturios veislės „Honeoye“ prasidėdavo prieš Jonines. „Senga Sengana“ – po savaitės, paskui dar po savaitės – „Florencija“ ir vėlyvoji veislė „Malvina“ prasidėdavo jau liepos pabaigoje. Kadangi pernai orai buvo kitokie, braškės prasidėjo birželio 6 ar 7 dieną ir pasibaigė jau liepos pabaigos nesulaukusios, apie 20 dieną.
Kaip organizuojate veiklas, ar gyventojai gali atvažiuoti pasiskinti braškių, ar parduodate turguje? Kaip dabar elgiatės?
Mes pirmaisiais metais, 2020-aisiais, kai nebuvo dar tiek daug braškių, jas realizavome vietoje. Bet jau 2021-aisiais, kai sulaukėme to didžiojo derliaus, supratome, kad Rokiškyje neparduosime, per mažas miestelis. Dideliuose miestuose irgi su tokia preke yra sudėtingiau. Tai pradėjome kviesti skynėjus ir iš tikrųjų praktiškai mums tai pasiteisino, visos uogos buvo išskintos.
Atvažiuodavo iš VšĮ „Jautri širdis“. Žmonės, kuriuos, kaip čia pasakius, įgūdžių lavinti atveždavo, paskui – Skemų socialiniuose namuose gyvenančius žmones. Jie čia tarsi lavindavo savo įgūdžius. O šiaip tai šeimos su vaikais ar pavieniai asmenys. Jų susirinkdavo labai daug, kaime mašinomis užstatydavo praktiškai visą pagrindinį kelią.
O, tai populiari vieta.
Jeigu per dieną mums yra išvežę uogų už šešis tūkstančius eurų, tai yra daug. Na, tikrai daug, nes parduodame mes visaip iš vietos – ir po du, pernai po du su puse euro už kilogramą.
Ar rekomenduotumėte kitoms bendruomenėms imtis ko nors panašaus į šį Jūsų bendruomenės socialinį verslą?
Pirmiausia bendruomenė turi būti vieninga, iniciatyvos turi įkvėpti bendruomenės narius ir gyventojus, jie turi tikėti tomis iniciatyvomis. Jeigu žmonės vieningai į visa tai žiūri, galima bet kokį socialinį verslą, manau, pritaikyti pagal realias galimybes savo krašte. Bet jeigu to nebus, tai nežinau, neteko patirti, todėl negaliu atsakyti. Bet iš tikrųjų, palyginti, pavyzdžiui, nuo 2019 metų, kaimo žmonės eina senyn. Jaunimas užauga, išvažiuoja. Tai darbo vietoms ir tų darbuotojų šiek tiek jau trūkumas jaučiamas.
Gal galite pasidalyti keliomis istorijomis, gal šeimos prisijungia talkininkauti, padėti?
Labiausiai norėtųsi, kad prie mūsų braškių priežiūros, be darbuotojų, prisidėtų patys žmonės. Buvo savanorių, kurie ateidavo ne dėl to, kad lauktų atlygio. Tokia ir Dapkų šeima, vyras su traktoriuku neatlygintinai prižiūri braškes. Tunaičių šeima, daugiavaikė graži šeima, visada mama atsiveda mergaites padėti prie ravėjimo. Vaičiulių šeima. Na, Pūgžlių šeima. Tikrai yra tų žmonių, kiti galbūt irgi norėtų, bet gal jau sveikata neleidžia, nes, kaip sakau, nuo 2019 metų prisidėjo 6 metai žmonėms, kai kurie jau tiesiog dėl sveikatos negali. Ir Gimbutų šeima. Tikrai yra tų žmonių, kurie eina, supranta ir net garsiai pasako, kad tai mums visiems turi rūpėti. Tokia moteris ir Janina Adamonienė, kuri iš tikrųjų turi ir neįgalumo grupę, bet ji laistė prie centro gėles pagal savo galimybes, tiesa, buvo ir ravėti. Tiesiog, net keista, aš sakau: „Ar tikrai gali?“. O ji sako: „Man dar geriau judėt.“
Tikrai, įkvepinti Jūsų veikla, kad taip suburia visą bendruomenę ir žmonės nori prisidėti savanoriškai. Taip pat esate „Lietuvos galios“ bendruomenės dalis. Norėjau paklausti, kokią vertę Jums suteikia buvimas šioje bendruomenėje?
„Lietuvos galia“, buvimas Jūsų bendruomenėje ar tarp pastebėtų bendruomenių iš tikrųjų mums buvo labai netikėtas. Mes tikrai nesitikėjome būti pastebėti, nes tuos darbus darėme ne dėl konkursų ar laimėjimo, o dėl savo krašto žmonių, savo žmonėms. Bet, savaime aišku, kai ateina tokie įvertinimai, yra malonu ir mes džiaugiamės. Visa bendruomenė džiaugiasi – ir rajonas, ir seniūnija. Iš tikrųjų, manau, kad mes iš dalies garsiname ir savo kraštą.
Taip, tikrai garsinate. Kiek suvažiuoja žmonių rinkti braškių…
Iš įvairių rajonų suvažiuoja skintis, atvažiuoja bendruomenės pas mus tiesiog pasižiūrėti. Ir iš Širvintų rajono, ir iš Šakių atvažiuoja tiesiog pasidomėti mūsų veikla, ką mes veikiame. Gražiai pabūname, pasidalijame įspūdžiais, išgeriame arbatos. Jie atsiveža maisto, mes paruošiame ir tiesiog pabūname.
Labai smagu, kad vieni su kitais dalijatės ir galite įsikvėpti iš abiejų veiklų.
Bet labiausiai džiaugiamės, kad turime naujas suremontuotas patalpas, kur galime kviesti svečius ir patys sueiti, kur gera būti. Vyksta įvairios šventės. Na, ir suėjimų mes turime. Esame parašę aštuonis projektus, iš Žemės ūkio ministerijos esame gavę, jeigu neklystu, šiemet penktas projektas. Pagal jį statysime prie savo centro sceną-pavėsinę, kad šventėms nereikėtų nuomotis, tiesiog, kad būtų pastovi. Ir aplinkos tvarkymo projektų esame laimėję, kryžius statėme, sodinukus sodinome. Šventėms žmonėms pritraukti, nes pastebėjome, kad kai gauni paramą iš Žemės ūkio ministerijos šventėms ir gali pasikviesti žinomą atlikėją, tai visada šventės pritraukia labai gausų būrį žmonių. Iš čia kilę kraštiečiai suvažiuoja, vaikai, anūkai, patys, kurie dėl amžiaus dar gali, nes daugumai jau daugiau kaip 80 metų, kas turi sveikatos, atvyksta.
Tai sudarote galimybes žmonėms įsitraukti, atvykti, dalyvauti. Labai smagu girdėti apie visus šaunius darbus ir planus dėl ateities projektų. Noriu padėkoti, kad skyrėte laiko, ir palinkėti sėkmės toliau įgyvendinant savo gražias veiklas.
Labai ačiū.