YPATINGA DRAUGYSTĖ
Bendradarbiaujant su Druskininkų savivaldybės administracija, švietimo įstaigomis, socialiniais partneriais ir bendruomene 2019 m. įgyvendinome inciatyvą – „Ypatinga draugystė“. Projekto tikslas – skatinti savanorystė plėtrą Druskininkų savivaldybėje, įtraukiant jaunimą į pagalbos procesus vaikams su negalia. Projekto metu buvo kviečiami jaunuoliai praleisti kartą per savaitę su negalią turinčiu draugu. Projekto „Ypatinga draugystė“ metu buvo puoselėjama tolerancija, humaniškumas, dėmesys vaikams su negalia. Svarbu pažymėti, kad projektu skatinama socialinė įtrauktis ir siekiama formuoti požiūrį, kad visi vaikai nori draugauti, žaisti, būti su bendraamžiais, nepaisant jų fizinio ar emocinio ribotumo.
Kiekvienas bendruomenės narys nori ir gali dalyvauti visuomeniniame gyvenime, tik tam reikia valstybės, bendruomenės pastangų. O kartais priėmimo ir supratimo, kad žmogaus su negalia poreikiai niekuo nesiskiria nuo aplinkinių be negalios. Mes visi norime draugauti, mylėti ir būti mylimi. Vienas iš būdų yra savanorystė bendruomenėje, o ypatingai tarp jaunų žmonių.
Projektas „Ypatinga draugystė“ tai savanorystės idėja paremtas projektas, kuriuo kvietėme jaunuolius valandą per savaitę praleisti su negalią turinčiu vaiku. Vaikai turintys negalią jaučiasi vieniši dažnai dėl savo fizinių ir emocinių savybių. Jeigu negalia yra kompleksinė, toks vaikas kelia iššūkių ir mokyklos bendruomenei, tėvams, specialistams. Nežinojimas, kaip elgtis ar reaguoti vienoje ar kitoje situacijoje, nustumia vaikus į atskirtį. Sunkią negalią turintys vaikai laiką leidžia namuose, vieni jeigu neturi brolių ar sesių. Tėvai rūpinasi vaiku, ugdo jį, maitina ir prižiūri. Dėl nuolatinių rūpesčių nelieka laiko kokybiškam santykiui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikas turintis individualių poreikių negali susirasti draugų arba dėl neprognozuojamo elgesio atstumia kitus vaikus.
Taigi atsižvelgiant į tai įgyvendinome projektą ir galimybę vaikams su negalia patirti „DRAUGYSTĖS“ pojūtį. Ne paslaptis, kad negalios fenomenas vis dar yra stigmatizuojamas. Norėdami pajausti jaunuolių (kuriuos kvietėme įsitraukti į savanorystę) emocijas, nuostatas, požiūrį apie negalią bendradarbiavome su mokyklomis Druskininkų savivaldybėje. Klasės valandėlių metu pristatinėdavome projektą – „Ypatinga draugystė“. Pristatymų metu dalyvaudavo savanorė Emilija, kuri pati turi judėjimo negalią ir Laura Gardziulevičienė, mama auginanti sūnų su sunkia negalia.
Susitikimų pradžioje jaunuoliams buvo pristatomos skaidrės, apie vaikus jų amžių, pomėgius, galimybes su kuriais galima leisti laiką. Vėliau buvo rodomas filmukas apie neįgalų berniuką su judėjimo negalia, kuris jautėsi vienišas ir tik po to, kaip su juo susidraugavo mergaitė tapo linksmas. Po filmo peržiūros, jaunuoliai buvo suskirstyti į grupes ir reflektuodavo. Potyriai buvo įvairūs, nuoširdūs ir jautrūs. Pabaigoje susitikimo kviesdavome tapti savanoriu. Džiugino, kuomet jaunuoliai užsirašydavo savanorystei.
Savanorystė metu jaunuoliai reguliariai susitikinėdavo su negalią turinčiu draugu. Su kai kuriais sieja ypatingas ryšys netgi iki dabar. Bet svarbiausia šios savanorystė metu praturtėjo abi pusės. Nes tiek savanoriai, tiek vaikai su negalia jautėsi labai laimingi. Pastebima tendencija, kad savanoriauti eidavo jaunuoliai, kurie patiria sunkumų moksluose, iššūkių su tėvais, socialinėje aplinkoje. Savanorystėje jie atsikleisdavo ir jausdavosi reikalingi. Vaikai su negalia buvo ypatingai patenkinti, kaip pastebėjo jų tėvai, kai kuriems iš jų tai pirmi draugai per jų gyvenimo 8-13 metų istoriją.
Pamačius ypatingą visapusišką projekto naudą gimė idėja įtraukiam vaikų dienos centrui, kuris paremtas įtraukios ir emociškai saugios aplinkos kūrimu. Vaikų dienos centras skirtas visiems bendruomenės vaikams, tiek su vaikams su negalia, tiek iš socialinę riziką patiriančios aplinkos vaikams ir tipinės raidos vaikai. Labai svarbu, kad visi vaikai be išankstinių nuostatų jaustųsi priimti naujoje aplinkoje. Siekėme, kad vaikų dienos centras būtų prieinamas kiekvienam bendruomenės nariui, žinoma pagal finansines galimybes. Dienos centro veiklos prasidėjo nuo 2020 metų, pastebėjome, kad tėvai, auginantys vaikus su negalia matydami savo atžalas kartu su vaikais be negalios jaučiasi laimingesni, gerėja gyvenimo kokybė, užtikrinimas dalyvumas visuomeniniame gyvenime.
Plėtojant savanorystės idėją, asociacija „Padėkime vaikams“ 2019 m. tapo akredituota savanoriška veiklą organizuojanti organizacija (SVOO). Vėliau ir savanorius priimanti organizacija (PO). Organizuojame Jaunimo savanorišką tarnybą Druskininkų savivaldybėje. Bendradarbiaujame su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pastebėjome, kad labai svarbu formuoti teigiamą bendruomenės požiūrį į negalią. Siekiant įtraukios aplinkos kūrimo skatiname negalią priimti, kaip duotybę, kuri ugdytų aplinkinių sąmoningumą, tolerantiškumą, empatiškumą. Jaunimo savanorystė socialinės įtraukties procese yra svarbus veiksnys. Tai padeda mažinti socialinę atskirtį žmonių, kurie turi sunkumų, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepritampa bendruomenėje ar jaučiasi izoliuoti.