Sigutėnų kaimo bendruomenė

Lietuvos galiai stiprinti skirta iniciatyva, kurią labiausiai tiktų įvardinti žodžiais „NIEKAS KITAS UŽ MUS NEPADARYS!“, Pakruojo rajono Sigutėnų kaimo bendruomenę lydi nuo pirmųjų jos veiklos metų.

Nuo tada, kai 2005 metais įregistravę savo bendruomenę, mažo kaimelio žmonės, neturėdami kur susiburti, užsimojo patys, savo jėgomis, pasistatyti namelius bendrai veiklai, tuo tikslu iš tolimo rajono pakraščio parsigabenę sigutėniečio, dabar jau a. a. Jono Svečiulio padovanotos senos klėties rąstus. Prieš tai, žinoma, teko išlyginti ir sutvarkyti buvusį šabakštyną. Įsitikinę, kad vakarais ir savaitgaliais suręstoje 35 kv. m klėtelėje jie visi netilps, kitą vasarą šalia jos – taip pat savo jėgomis – kaimo vyrai jau statė dvigubai didesnę pavėsinę! Dar po kelerių metų, laimėjus ES paramą šiems pastatams modernizuoti, tačiau pritrūkus skirtų projektinių lėšų, sigutėniečiai – vėlgi savo rankomis – pabaigė įsirengti minėtosios buveinės antrąjį aukštą su sveikatingumo sale ir būtiniausiomis pagalbinėmis patalpomis, vėliau – savo rankomis pastatytą pavėsinę pavertė jaukia kaimo seklyčia.. O galiausiai – nuosavomis lėšomis kartu su gyventojais 40-čia procentų prisidėjo prie gatvės, vedančios pro bendruomenės namus, išasfaltavimo, kad nebereikėtų į juos bristi per balas ar kvėpuoti dulkes. Beje, toks iššūkis Pakruojo rajone buvo pirmasis!

Supratimu „KAS, JEIGU NE MES?!“ paremta savanorystės iniciatyva tebesitęsia, nes rūpi nuolat, o ne priešokiais tvarkyti kaimo aplinką – kad pateisintų keturis kartus iškovotą gražiausios rajono gyvenvietės vardą!.. Rūpi teikti projektus naujoms veikloms, už jų parengimą bei administravimą neimant nė cento, kad kuo daugiau pinigų liktų kaimo gerovei skirtų idėjų įgyvendinimui!.. Rūpi puoselėti krašto kulinarinį paveldą, sulaukiant vis naujų gurmanų, sumaniusių paragauti bendruomenės gaspadinių taisomų (irgi be atlygio) virtienių…Bet užvis labiausiai rūpi, šalia kitų didžiausių šio gyvenimo vertybių, jaunajai kartai perduoti ir savanorystės polėkį – kad neaugtų žmonės, mokantys vien reikalauti!

Už šias pastangas sigutėniečiai 2007 m. „Savanorių centro“ buvo pripažinti viena iš trijų savanoriškiausiai dirbusių šalies bendruomenių. 2011 m. bendruomenė tapo Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos konkurso „Lietuvos kaime gyventi gera“ laureate, 2016 m. laimėjo ŽŪM konkurso „Bendruomenė-spindulys“ nominaciją „Už pozityvius pokyčius“.

2021 m. bendruomenės pirmininkė Pranutė pripažinta respublikinio konkurso „Bendruomenės lyderis-vadybininkas“ laureate, o pernai sigutėnietis Romas pelnė „Bendruomenės savanorio-2022“ nominaciją „Už ilgametę savanorystę“.

Tad kas iš Jūsų, nuotraukose pamatęs didelių ir mažų sigutėniečių pastangas puoselėti gimtąjį kaimą ir jame gyvenančių žmonių bendrystę, išdrįstų paneigti teiginį, kad „Lietuva be savanorių – Lietuva be ateities!?“