Vaivorykštiniai jungčių tiltai

Projekto tikslas – įgyvendinant socialinės integracijos principą ir mažinant Varėnoje gyvenančių specialiųjų poreikių, daugiavaikių ir socialinės rizikos šeimų vaikų socialinę atskirtį, kartu įtraukiant į ugdymo veiklas ir NVO savanorius, sukurti sąlygas ir plėtoti specialiųjų poreikių vaikų ir vaikų, turinčių ASS ugdymą.

Priemonės tikslas – įgyvendinant vietos plėtros strategijas padidinti miesto bendruomenių daugiavaikių, socialinės rizikos šeimų, nepasiturinčių šeimų, specialiųjų poreikių vaikų socialinę integraciją ir pagerinti šių bendruomenių narių padėtį vietos rinkoje.

Veiklos gali būti įgyvendinamos ir edukacinėse kelionėse, kuomet jos aiškiai prisideda prie veiksmų programos įgyvendinimo: Varėnos „Žilvičio“ ir Senosios Varėnos „Nykštuko“ vaikų lopšelių-darželių tikslinės grupės vaikų socialinės, sveikatos, pažinimo kompetencijų ugdymas Varėnos Švietimo centro Pedagoginių psichologinių paslaugų skyriuje. Kitų kompetencijų praplėtimas, patriotiškumo, emocinio intelekto, kultūrinių įgūdžių ugdymas vyksta edukacinių išvykų, kuriose organizuojamos įvairios edukacinės programos, metu. Projekto veiklas padeda įgyvendinti ir asociacija „Trečiojo amžiaus universitetas“, kurią sudaro mokytojų ir kitų Varėnos rajono senjorų bendruomenė. Savanorės padeda specialistams ir pedagogams vykdyti projekto veiklas, orientuotas į vaikus su negalia.

Kas paskatino taip pavadinti projektą? Kadangi vaivorykštę sudaro septynios spalvos, todėl ir siekiama parodyti, kokia įvairiapusė ir nuosekli pagalba teikiama vaikui, šeimai, suvienijant specialistų, pedagogų, savanorių pastangas.

Mažas vaikas jau yra Didelis Žmogus, gebėjimu pažinti lenkiantis bet kurį suaugusįjį. Leiskime ir padėkime vaikui patirti tikrąją vaikystę. Autizmas Lietuvoje buvo diagnozuotas 0,3 % vaikų (2017 m.). Šį sutrikimą turinčių vaikų skaičius nuolat auga. Stebimas ryškus šį sutrikimą turinčių vaikų padidėjimas ir Varėnoje. 2017 m. buvo 5 vaikai, 2019 m. – 18 ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikų. Vaikai, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, turi įvairių sunkumų psichinio funkcionavimo srityse: judrumo, dėmesingumo, impulsyvumo, kūno judesių, pažinimo ir mąstymo, kalbos ir kalbėjimo, emocijų, intuicijos stokos socialiniame bendravime, sensorinio jautrumo, sensorinės integracijos ir kt. Norint įveikti šiuos sunkumus, reikia kuo anksčiau ir intensyviau teikti pagalbą vaikams, o tam reikalingos priemonės. Konsultuojami tėvai bei ugdymo įstaigos darbuotojai. Įsigytas priemones naudojame ne tik numatomai tikslinei grupei, kuri gauna pagalbą projekto metu, bet ir kitiems, naujai diagnozuotiems vaikams, po projekto įgyvendinimo. Be to, šias priemones galima taikyti ir kitų sutrikimų (emocijų, elgesio, kalbos, dėmesio) turintiems vaikams. Šia programa prisidedame prie uždavinio, nes projekto metu skatiname Varėnos miesto bendruomenių ugdymą bei socialinių įgūdžių ugdymą daugiavaikių, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties šeimų vaikams. Šios veiklos bus tobulinamos ir pasibaigus projektui. Teikiamų paslaugų prieinamumas: ugdymo(si) įstaigos aplinkos ir patalpų pritaikymas asmenims su SP, specializuota kompiuterinė ir kita įranga, mokymo(si) priemonės; visų vaikų ir pedagogų teigiamų nuostatų formavimas, partnerystė, bendradarbiavimas. Projekto ,,Vaivorykštiniai jungčių tiltai“ poreikį lėmė tai, kad mūsų įstaigose nėra pakankamai specialistų ir priemonių, padedančių ugdytis specialiųjų poreikių, socialinės atskirties, daugiavaikių šeimų vaikams. Šiuo metu Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelį-darželį lanko 5 specialiųjų poreikių vaikai, iš kurių 1 diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. lopšelį-darželį lanko berniukas, turintis judėjimo negalią. Be to, yra 7 socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai, kuriems skirtas privalomas ugdymas. Senosios Varėnos „Nykštuko“ vaikų lopšelį-darželį lanko 3 specialiųjų poreikių vaikai, 5 socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai. Planuojama, kad iš abiejų lopšelių-darželių projekte dalyvaus 20 vaikų (8 specialiųjų poreikių vaikai, 12 socialiai pažeidžiamų šeimų, iš jų ir daugiavaikių). Senosios Varėnos „Nykštuko“ vaikų lopšelio-darželio ugdytinius trečiadieniais į Varėnos švietimo centro Pedagoginių psichologinių paslaugų skyrių neatlygintinai vežioja Varėnos rajono savivaldybė.

Projekto veiklos vykdomos sekančiai:
1) Sensomotorinis ugdymas vyksta kiekvieną mėnesio pirmadienį ir antradienį Varėnos švietimo centro Pedagoginių psichologinių paslaugų skyriuje. Varėnos ,,Žilvičio“ vaikų lopšelio-darželio tikslinės grupės vaikai išskaidyti į du pogrupius: nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir nuo 10.30 val. iki 11.30 val. Antradieniais – Senosios Varėnos ,,Nykštuko“ vaikų lopšelio-darželio tikslinės grupės vaikai – nuo 10.15 val. iki 11.15 val. Sensomotorinį ugdymą tikslinės grupės vaikams 12 užsiėmimų per mėnesį vykdo specialistai viso projekto metu. Pogrupiais dirbame todėl, kad vaikai labai skirtingi amžiumi, gebėjimais. Be to, Varėnos Švietimo centro Pedagoginių psichologinių paslaugų skyriuje yra mažos erdvės, kurios nepritaikytos darbui su didele grupe vaikų. Viso projekto metu kiekvieną užsiėmimą lanko 20 tikslinės grupės vaikų. Savanoriai ir specialieji pedagogai domisi, ką tikslinės grupės ugdytiniai mėgsta, myli, kas juos nuramina. Siekdami vaikų sveikatos gerinimo, įsigijome įvairių sensorinių priemonių, kurios naudojamos darbui su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Kuo intensyviau ir dažniau siekiame stimuliuoti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų pojūčius. Veiklų metu autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai atsipalaiduoja, nusiramina, skatina pirminius lytėjimo, regos, garso, judėjimo pojūčius. Kiekvienas tikslinės grupės vaikas turi galimybę gauti sensomotorinę pagalbą po 1 užsiėmimą (1 valandą) per savaitę.
Iš viso per mėnesį vyksta 4 užsiėmimai. Per projekto laikotarpį 60 valandų. Veiklos metu talkininkauja po savanorį. Savanoris per savaitę dirba 3 val. x 4 sav., 12 val. per mėnesį. Per projekto vykdymo laiką 15 mėnesių savanoriai išdirbs 180 val. Vaikas nuo pat naujagimystės pažįsta pasaulį per jutimus – lietimą, skonį, uoslę, regą, klausą. Tinkamas jutimų suvokimas veikia vaiko gebėjimą prisitaikyti aplinkoje. Sutrikusios raidos vaikų jutimai dažnai skiriasi nuo normalios raidos vaikų: jie būna arba per stiprūs (hiperjautrumas) arba per silpni (hipojautrumas). Todėl šių vaikų gebėjimas suvokti aplinką ir joje adekvačiai veikti taip pat būna sutrikęs. Dėl to mokant raidos sutrikimų turinčius vaikus savarankiškumo ir adaptacijos, būtina įvertinti jų jutimų kokybę bei juos normalizuoti. Tai vadinama sensomotoriniu lavinimu. Tam tikslui įsigijome sensorinę priemonę vaikų sensorikos ugdymui. Įsigijome sensorinės priemonės komplektą. Priemonės naudojamos 3 kartus per savaitę po 1 valandą viso projekto metu specialistų darbo valandomis. Šią veiklą vykdo ir asociacijos „Trečiojo amžiaus universiteto“ savanoriai. Sudarėme sąlygas tikslinės grupės vaikams ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams žaidimo pagalba susipažinti su spalvomis ir formomis. Vaikai išmoksta skirti spalvas ir formas, jas įvardinti. Kuo intensyviau ir dažniau siekiame stimuliuoti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų pojūčius. Veiklų metu autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai atsipalaiduoja, nusiramina, skatindami pirminius lytėjimo, regos, garso, judėjimo pojūčius. Pasiseka veikti autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų vizualinį, garso, lietimo pojūčius, mokyti atsipalaiduoti. Taip pat įsigijome burbulų vamzdžio komplektą. Burbulų vamzdis reikalingas sensoriniam vaikų lavinimui. Stebėdami mažus kylančius burbuliukus ir besikeičiančias spalvas, vaikai geriau lavina dėmesio koncentraciją, sužadina teigiamas emocijas. Nupirktas batutas – lavina pusiausvyrą, sustiprina raumenis, suteikia teigiamas emocijas. Impulsyviems, judriems, nenustygstantiems vietoje vaikams patenkina judėjimo poreikį. Šokinėjimas ant batuto sukuria ypatingą koncentracijos, jaudulio ir kartojamo veiksmo kombinaciją, kuri lavina sensoriką. Laisvo skrydžio pojūtis, išskirdamas adrenaliną ir laimės hormoną endorfiną, ne tik iškart gerina nuotaiką, bet gali padėti spręsti ir emocines problemas. Tai ypač veiksminga dirbant su specialių poreikių turinčiais vaikais Mokslininkų įrodytas sensorinių žaislų teigiamas poveikis specialiųjų poreikių vaikams. Jiems lengviau susikaupti, lytėjimo būdu pažinti skirtingus daiktų paviršius, sukoncentruoti dėmesį, lengviau atpažinti spalvas bei įsiminti įvairius kvapus. Kokybiškesniam tikslinės grupės vaikų sensomotoriniam ugdymui padeda ir įsigytos sensorinės mokymo priemonės, kurios naudojamos viso projekto metu: sensorinių silikoninių diskų rinkinys, jungiamoji šviečianti dėlionė, kvapų atpažinimo žaidimas ,,Kasdieniai kvapai“. Kiekvienas tikslinės grupės vaikas turi galimybę gauti sensomotorinę pagalbą po 1 užsiėmimą (1 valandą) per savaitę. Iš viso per mėnesį 4 užsiėmimai. Per projekto laikotarpį 60 užsiėmimų. Už šios veiklos įgyvendinimą atsakingos Varėnos Švietimo centro Pedagoginių psichologinių paslaugų skyriaus specialistės.

2) Socialinių įgūdžių ugdymo veiklos vyksta – po 4 užsiėmimus per mėnesį viso projekto metu, su tikslinės grupės vaikais savanoriai ir kartu dirbantys pedagogai kasdieninės veiklos metu stengiasi užtikrinti saugią emocinę grupės aplinką bei suteikia pagalbą orientuojantis naujoje socialinėje aplinkoje. Skatina vaikų savivertę, pasitikėjimą savimi, palaiko vaiko individualumą. Padeda vaikams atpažinti ir įvardinti savo bei kitų jausmus. Užsiėmimus tikslinės grupės vaikams 1 kartą per savaitę po 30 minučių veda įstaigos pedagogai. Per savaitę vyksta 1 užsiėmimas. Per mėnesį vyksta 4 užsiėmimai. Per 15 mėnesių 60 užsiėmimų. Žaidimo nauda vaikui išties įvairiapusė – nuo mokymosi, elgesio problemų sprendimo, kalbos ugdymo iki atsipalaidavimo, išsivadavimo iš įtampos. Žaisdami jie stiprina pasitikėjimą savimi, gerina bendravimo įgūdžius, geriau supranta ir pažįsta savo ir kitų jausmus, išgyvena pritarimą arba atmetimą. Žaidybinių situacijų metu vaikai nejučia lygina savo ir kito požiūrį į tą pačią situaciją, mato kilusias skirtingas emocijas, bando jas suvokti. O tai būtina ugdant emocinį intelektą. Pagrindiniai vaiko ugdytojai – tėvai, tad jie turėtų auginti vaiką tinkamai suformuotoje aplinkoje ir parinkti vaiko raidą skatinančius žaislus ir žaidimus. Daugelis vaikų nemažą laiko dalį praleidžia darželyje, kur funkcionaliai, emociškai palankiai aplinkai tenka dar didesnis vaidmuo – čia vaikas ateina ne tik žaisti, bet ir ugdytis, be to neretai, bendraudamas su bendraamžiais, susiduria su emociškai sunkiomis situacijomis. Už šios aplinkos formavimą atsakingas pedagogas. Pedagogai dažnai susiduria su emocinio intelekto ugdymo žinių trūkumu, o tinkamai parinkti žaislai padeda spręsti iškylančias psichologines problemas. Tai žaislai, kurie supažindina vaikus su jų jausmais. Išmoko juos įvardinti, paaiškinti tai, ką jaučia. Padeda aptarti ne tik tai, ką vaikas jaučia šią akimirką, bet ir tai, kas įvyko namuose, gatvėje, parduotuvėje, žiūrėtame filmuke ir pan. Žaislai su emocijomis moko savęs pažinimo, empatijos, savireguliacijos, motyvacijos ir ugdo socialinius įgūdžius. „Kimochis“ – socialinio ir emocinio intelekto ugdymo programa. Ji ugdo penkias socialines ir emocines kompetencijas: savęs pažinimą, savęs valdymą, socialinį pažinimą, santykių kūrimo įgūdžius, atsakingų sprendimų priėmimą ir remiasi charakterį ugdančiomis savybėmis: pagarbumu, atsakingumu, atsparumu, atjauta ir geranoriškumu. Todėl įsigijome 2 komplektus jausmų lėlių „Kimochi“. Įsigijome integruojamą socialinių emocinių įgūdžių ugdymo programą, skirtą ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio amžiaus vaikams „Kimochis“. Apie šios programos taikymą, pedagogai išklausė paskaitą. Tokie žaislai kaip kaladėlės, įvairūs konstruktoriai palieka daugiau laisvės vaiko saviraiškai. Vaikas pats turi mokytis priimti sprendimus, ką jis konstruos ar dėlios. Jis gauna galimybę ne tik spaudyti mygtukus, bet praktiškai įsitikinti, kada statomi bokštai sugriūna, o kada stovi stabiliai. Tokie žaislai skatina vaiką aktyviai spręsti problemas, priimti sprendimus, o būtent šie gebėjimai reikalingi sėkmingiems žmonėms. Tam tikslui pasiekti įsigijome skirtingų konstruktorių, 2 robotus, maxi kaladėlių. Siekiant vaikus supažindinti su raidėmis ir skaičiais, įsigijome spalvingus, linksmus raidynus ir skaitynus, kabinamus ant sienos, drobinius, ilgaamžius, kurie tarnauja ne tik kaip sienos puošmena, bet taip pat padeda linksmai išmokti raideles, skaičiukus. Užsiėmimus tikslinės grupės vaikams 1 kartą per savaitę po 30 minučių veda įstaigos pedagogai. Per mėnesį vyksta 4 užsiėmimai. Per 15 mėnesių 60 užsiėmimų.

3) Sveikatos kompetencijos ugdymo užsiėmimus tikslinės grupės vaikams veda specialistai. Vyksta 4 užsiėmimai per mėnesį viso projekto metu. Sveikatos ugdymas ir sveikos gyvensenos mokymas yra sudėtingas ugdymo procesas. Jis prasideda dar kūdikystėje, maudant, grūdinant, masažuojant kūdikį, o gal paprasčiausiai keičiant jam marškinėlius. Vaikui augant, sveikatos samprata išplečiama, gyvenimo patirtis ir įgūdžiai praturtinami. Skatiname tikslinės grupės vaikų pasitikėjimą savo galimybėmis, stiprinant savo sveikatą, kuriant sveikatai palankią aplinką įstaigoje bei jos teritorijoje. Mūsų specialistai ir pedagogai prisideda prie tikslinės grupės vaikų sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo ir jų sveikatinimo veiklos kompetencijų ugdymo, glaudžiai bendradarbiaujame su partneriais ir dalinamės patirtimi. Judriųjų žaidimų pagalba sudarome sąlygas vaikų saviraiškai. Vaikai atranda judėjimo džiaugsmą, tyrinėja ir atkartoja kitų sugalvotus judesius, sužadina emocijas, didėja raiškos galimybės. Vaikų saviraiškai skatinti reikalinga ir palaikanti aplinka. Fizinis aktyvumas – ne tik raiška kūnu, bet ir svarbi sveikatos stiprinimo dalis. Bet kuriuo metų laiku ugdomas fizinis aktyvumas lauke ar sporto salėje duoda didžiulę naudą. Vaikai tampa linksmesni, žvalesni, dominuoja džiugios emocijos. Ugdytiniai įsiklauso į savo kūno būseną, tyrinėja, atranda judesio raiškos galimybes. Tam tikslui pasiekti įsigijome įvairių sporto priemonių- (traukimo virvių, futbolo kamuolių, krepšinio kamuolių, masažo kamuoliukų – 20 tikslinės grupės vaikams į kiekvieną ranką po masažo kamuoliuką, krepšinio lentų, čiuožynių. Viso projekto metu su tiksline vaikų grupe dirba pedagogas – kūno kultūros mokytojas, kuris su savanoriu ugdo vaikų sveikatos kompetencijas. Užsiėmimai tikslinės grupės vaikams vyksta 1 kartą per savaitę po 30 minučių. Per savaitę vyksta 1 užsiėmimas. Per mėnesį vyksta 4 užsiėmimai. Per 15 mėnesių 60 užsiėmimų. Ugdant tikslinės grupės vaikus, treniruočių barjerai, karuselė su vairu, lauko treniruokliai taip pat įneša disciplinos ir priverčia išlikti tinkamose pozicijose, net kai atrodo, jog to padaryti neįmanoma. Žaidžiant, treniruojant vaikus, ar, tiesiog užsiimant sportu, kuriam reikalingi treniruočių elementai – barjerai, lauko treniruokliai bei karuselė su vairu, kaip mat tapo kasdieniu įrankiu. Ši veikla su sporto įrenginiais suteikia vaikams džiaugsmo bei skatina tikslinės grupės vaikų savivertę.

4) Pažinimo kompetencijos ugdymui vyksta 4 užsiėmimai per mėnesį viso projekto metu, su tikslinės grupės vaikais dirba pedagogės. Pažinimo kompetencija ypatinga tuo, kad suteikia vaikui pažinimo džiaugsmą atrandant, ieškant. Vaikai viskuo domisi, stengiasi pastebėti juos supantį pasaulį. Tik gerai, saugiai ikimokyklinėje įstaigoje ir namuose besijaučiantis vaikas sėkmingai prisitaiko prie nuolat kintančios aplinkos, būna aktyvus ir sėkmingai įveikia mokymosi ir gyvenimo sunkumus, maksimaliai išplėtojant, išskleidžia savo gabumus, talentą, asmenybę ir atranda tikrąjį savo pašaukimą. Tikslinės grupės vaikus skatiname: klausti ir ieškoti atsakymų, daryti išvadas, plėsti akiratį, stebėti, vertinti, būti atkakliam ir turėti teigiamą požiūrį į mokymąsi, nebijoti suklysti, suklydus, iš naujo bandyti. Įsigijome apvalių kilimėlių, pagalvėlių boružėlių rinkinį, kuriame gausu gerai žinomų gyvūnų (idealiai tinka skaitymo užduotims ir sėdėti grupinėse veiklose, puikiai tinka mokyti suprasti pasaulį, plėsti bendravimo bei raštingumo įgūdžius, mokytis skaičiuoti, pažinti spalvas). Šviečiantys skaičiai (Skaičiai šviečia dvejomis spalvomis, mėlynai šviečia nelyginiai skaičiai, raudona – lyginiai skaičiai. Šis rinkinys puikiai tinka grupiniams žaidimams, matematinių sprendimų atsakymams ar sekos mokymuisi). Pažinimo kompetencijas padeda vykdyti du konstruktoriai ,,transportas“. Molis ir modelinas – malonus ir raminantis darbas. Molis, tai terapijos priemonė, kuri sugeria neigiamas emocijas, o pats lipdymo procesas – minkyti, lipdyti, gadinti ir vėl iš naujo kurti suteikia daug gražių ir džiaugsmingų akimirkų. Lipdymas iš molio išlaisvina fantaziją, skatina erdvinį pojūtį. Užsiėmimų metu tikslinės grupės vaikai susipažino su molio, vaško, muilo gaminimo plastinėmis savybėmis, mokėsi išploti, kočioti, pjauti, rašyti jame, lipdyti reljefinius kūrinius, glazūruoti. Vaikai mokosi ne tik lipdymo ir kūrybos meno, bet ir lavina kūrybiškumą, vaizduotę, bei mokosi bendrauti. Veiklai vykdyti įsigijome įvairiaspalvio molio, modelino, vaško plokštelės, bičių vaško, 10 rinkinėlių muilo gamybai. Viso projekto metu su tikslinės grupės vaikais vyksta 1 užsiėmimas per savaitę po 30 min. Per mėnesį vyksta 4 užsiėmimai. Per 15 mėn. 60 užsiėmimų.

5) Meninės kompetencijos ugdymo užsiėmimus tikslinės grupės vaikams veda specialistai 4 užsiėmimai per mėnesį viso projekto metu.
Pasak pedagogės, mokslininkės A. Katinienės (Katinienė, 1992) ikimokykliniame amžiuje galima ir reikia ugdyti vaiko muzikinę kultūrą, kaip vieną iš svarbiausių jo dvasinės kultūros sričių. Tad skatindami juos dainuoti, einame pačiu natūraliausiu, artimiausiu muzikos pažinimo keliu.
Vaiko muzikinė aplinka – tai tas pasaulis, su kuriuo vaikas susiduria darželyje (muzikos salėje, grupėje, įstaigos renginiuose), namuose (šeimos muzikinių tradicijų puoselėjimas, garsinis technologinis „triukšmas“), o taip pat ir visuomenėje (įvairūs kultūriniai renginiai, muzikiniai koncertai).
. Siekiame, kad viso projekto metu tikslinės grupės vaikus suptų aplinka, kurioje jie patirtų įspūdžių, įgytų muzikinės patirties. Siekiame vaikus sudominti muzikos instrumentais, kai patys gali pačiupti juos ir paliesti, kai patys atranda vieno ar kito instrumento garsą. Grodami vaikai susipažino su įvairiais garso išgavimo būdais – mušimu, beldimu, pūtimu, braukymu, kratymu ir kt. Grojant lavėja judesių koordinacija, plaštakų bei pirštų motorika, tembrinė klausa, ugdomas ritmo jausmas. Vaikus mokiname atskirti muzikavimą nuo triukšmo, atrasti kelis grojimo būdus tuo pačiu instrumentu, groti po vieną ir kartu su vaikų grupe, akompanuoti, improvizuoti. Pedagoginiu požiūriu muzikavimas vertingas tuo, jog vaikai įgyja galimybę kūrybiškai reikštis. Tai didina jų aktyvumą ir poreikį muzikuoti. Ne visuomet šis pasitenkinimas sukeliamas estetinių emocijų – tai gali būti žaidimo, pramogos emocijos. Tačiau ir tokio lygio emocijos yra vertingos ir pageidautinos. Tam tikslui įgyvendinti įsigijome varpelių rinkinių, medinių varlių su braukikliais, medinių spalvotų ksilifonų, skambalų, kastanječių, metalofonų, žaislinių tarškynių, žvangučių. Priemonės padalintos abiems lopšeliams-darželiams.

6) Kiekvieną mėnesį vyksime į edukacines keliones, kuriose vyks mokamos edukacinės programos – 6 mėnesiai (kelionių trukmė 30 val.) 1 kartą per mėnesį viso projekto metu.
Veiklos įgyvendinamos ir kitose vietovėse, kuomet jos aiškiai prisideda prie veiksmų programos įgyvendinimo: Varėnos „Žilvičio“ ir Senosios Varėnos „Nykštuko“ vaikų lopšelių-darželių tikslinės grupės vaikų socialinės, sveikatos, pažinimo kompetencijų ugdymas Varėnos Švietimo centro Pedagoginių psichologinių paslaugų skyriuje. Kitų kompetencijų praplėtimas, patriotiškumo, emocinio intelekto, kultūrinių įgūdžių ugdymas vyks mokomųjų programų ir edukacinių išvykų pagalba. Tai vyks viso projekto metu paskutinį mėnesio trečiadienį. Šią veiklą vykdys ir asociacijos „Trečiojo amžiaus universiteto“ savanoriai.

2 išvykos Varėna–Marcinkonys-Varėna:
R. Sakalienės sodyba. Edukacinė programa ,,Kepė busilas bandaites“. Išvyka su programa užtruks 2 val.
Dzūkijos nacionalinė sodyba. Ekskursija. Išvyka su programa užtruks 2 val.
1 išvyka Varėna-Pamerkiai-Varėna: R. Mačionienės sodyba ,,Grikucis“. Išvyka su programa užtruks 4val.
3 išvykos Varėna –Dargužiai –Varėna:
Vėžinimas arkliuku – 4val. trukmė.
Pasigaminkime ledus – 4 val. trukmė.
Baltas močiutės sūris – 4val. trukmė.
1 išvyka. Varėna – Trakai- Varėna: Išvyka į AJ šokolado fabriką – 5 val. trukmė.
1 išvyka Varėna –Vilnius – Varėna: Išvyka į muzikinį teatrą – 5 val. trukmė.
Išvykų metu tikslinės grupės dalyviai turės galimybę plačiau susipažinti su Varėnos rajone esančiais įvairiais turistiniais objektais, susipažinti su įvairiomis Dzūkijos tradicijomis, papramogauti, apsilankyti vaikams skirtame spektaklyje. Tai padės skatinti įvairias kompetencijas bei ugdytis patriotiškumo jausmams. Visų išvykų metu 20 tikslinės grupės vaikus lydės 2 pedagogai ir 2 savanoriai. Išvykose savanoriai dirbs 60 valandų.
P.S. Kiekvieną mėnesį buvo suplanuotos edukacinės kelionės, tačiau dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, nespėjome šių veiklų įgyvendinti.
Visos projekto metu įsigytos mokymo priemonės padalintos abiems lopšeliams-darželiams, Varėnos švietimo centro pedagoginių psichologinių paslaugų skyriui. Viso projekto metu padeda savanoriai. Projekto pradžioje savanoriams 2020 m. sausio 22 dieną vaikų psichologas E.Karmaza skaitė 4 valandų paskaitą apie ypatingų vaikų adaptaciją. Projekto metu savanorių darbo laikas 240 valandos per 15 mėn. Piniginė raiška 1598,40. Pagal sudarytą veiklų grafiką veiklose su savanoriu dalyvauja ir 1 įstaigos pedagogas bei specialusis pedagogas. Projekto metu per mėnesį būtų dirbama vidutiniškai 17 valandų per mėnesį savanoriško darbo.

Projekto tikslas, uždaviniai ir veikla atitinka PFSA 10 punkto 10.1.1. papunktį: bendrųjų socialinių paslaugų, specialiųjų socialinės priežiūros paslaugų (t. y. pagalbos į namus, psichosocialinės ir intensyvios krizių įveikimo pagalbos, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo) ir kitų reikalingų paslaugų socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams teikimas.

Projektas atitinka Varėnos miesto vietos plėtros strategijos tikslo 1.1 uždavinį. Planuojant veiklas prisidėsime prie Varėnos VVG strategijos įgyvendinimo ,,Bendruomenės inicijuojamos veiklos, skirtos socialinei atskirčiai mažinti – sociokultūrinės paslaugos; savanorių, bendruomenės narių, dirbančių su daugiavaikių, socialinės rizikos, specialiųjų poreikių asmenimis mokymai; informacijos sklaida tikslinių grupių asmenims apie įvairiose organizacijose prieinamas socialines paslaugas ir tarpininkavimas teikiant šias paslaugas; kūryba paremtos partnerystės tarp bendruomenės narių, kurių metu sprendžiamos iš anksto identifikuotos socialinės problemos“. Mūsų lopšelis-darželis prieš 5 metus renovuotas. Vidaus patalpos ir įvažiavimai į įstaigą yra pritaikyti negalią turintiems vaikams. taip pat ugdyme naudojame įvairias ugdymo priemones, skatinančias vaikus, turinčius įvairius specialiuosius poreikius, tobulėti. 29.1. projekto veiklos prireikus bus organizuojamos patalpose, prieinamose judėjimo, regos ar kitą negalią turintiems asmenims; 29.2. projekto medžiaga prireikus galės būti pritaikyta regos ar kitą negalią turintiems asmenims, valstybinės kalbos nemokantiems asmenims; 29.3. vykdant projekto veiklas prireikus galės būti užtikrintas vertimas į gestų ar kitą kalbą.