Šventaragio tunto skautų ir bendruomenės gerieji darbai Lietuvai

Nors dar nedidelė ir tik visai neseniai susikūrusi, Šventaragio bendruomenė stengiasi atlikti kuo daugiau prasmingų darbų Lietuvai ir planuoja tęsti tokį savo užsibrėžtą tikslą Tėvynės gerovei. Kaip nedidelė dar besiformuojanti bendruomenė didžiuojamės kiekvienu iš jų ir dalinamės pačiais įsimintiniausiais 🙂

Nuo pat COVID vakcinacijos centro Litexpo atidarymo bendruomenės nariai aktyviai savanoriavo skiepijimo procese, o Šventaragio tuntininkė Gabija Didžiokaitė ėmėsi neatlyginamai koordinuoti ne tik bendruomenės narių, bet ir visų skautų, o vėliau dar ir iš šaulių, savanoriaujančių skiepijimo centre, savanorystę ir šią atsakomybę atlieka ir iki šiol.

Atšilus orams ir nutirpus sniegui, šį pavasarį susirinkę nuo jauniausių iki vyriausių visi švarinome Neries regioninio parko Karmazinų pažintinio tako prieigas – tempėme ir krovėme į vieną vietą po žiemos nulūžusias bei nupjautas medžių šakas, rinkome šiukšles. Savo gera emocija ir prasmingu darbu užkrėtėme net ir praeinančias šeimas, kurios mielai prisijungė prie švarinimo darbų.

Kovo 11-osios proga saugodamiesi COVID visi bendruomenės nariai su savo šeimomis žygiavo į atskirus žygius Lietuvoje ir užsienyje, kur kartu išvaikščiojo žinutę, kuria Šventaragis išreiškė savo didžiulę meilę Tėvynei Justino Marcinkevičiaus eilėmis: „Kiek rovė – neišrovė,
Kiek skynė – nenuskynė,
Todėl, kad Tu – Šventovė,
Todėl, kad Tu – Tėvynė“.

Vasarą savanoriavome žmonėms su judėjimo negalia organizuojamame renginyje kartu su VšĮ centru „Eik“ ir Lietuvos triračių sporto asociacija. Šiai organizacijai veiklas vykdyti padedame jau tradiciškai kasmet – pasitinkame neįgaliuosius ir jų šeimas, padedame užsiregistruoti į rungtis, jose dalyvauti, vėliau užtikriname, kad visi būtų įvertinti ir pastebėti ir geros emocijos lydėtų viso renginio metu. Šį savanorystė ne tik pripildė širdis šiluma, bet ir išmokė jaunuosius bendruomenės narius priimti kiekvieną aplinkui save tokį, koks jis yra.

Rudenį, pasitelkę savo jaunuosius bendruomenės narius, padėjome vyresnio amžiaus žmonėms sodinti medžius, taip ne tik atlikdami gerąjį darbą vyresniosios kartos atstovams, bet ir parodydami gerą pavyzdį jaunesniesiems, su kuriais dirbome išvien.

Rudenėjant susirinkome Rasų kapinių švarinimo ekspedicijai bei žvakelėmis prisiminėme tuos, kurių kapų jau niekas nebeaplanko. Vėliau organizavome antrąją akciją – žvakučių uždegimo ir didvyrių pagerbimą visoje Lietuvoje, kur bendruomenės nariai lankė savo artimųjų kapus.

Prasidėjus mokslo metams, sesės Gabija Didžiokaitė ir Aida Kuznecovaitė kvietė visus bendruomenės narius paaukoti savo nenaudojamus geros kokybės drabužius bei daiktus. Bendruomenė buvo itin geranoriška, todėl drabužių, o ypač šiltų, pririnkome tiek, kad netilpo į automobilių salonus. Vėstant orams, juos paaukojome sunkiau besiverčiantiems: daugiavaikei vienišai mamai iš Ignalinos, Grigiškių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pacientams, o didžiausia dalis (keliasdešimt kilogramų :)) – VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ vaikų laikinosios globos namams. Labai džiaugiamės, kad šitiek daug drabužių ir daiktų nebuvo išmesti, o buvo prikelti antram gyvenimui tuose namuose, kur jų labiausiai reikia.

Nuo rugsėjo bendruomenės nariai taip pat pakaitomis pluša Vilniaus skautų centro remonto darbuose, kur visi nuo pačių jauniausių mokosi patys atlikti įvairius remonto darbus, kad centras, kuriame vėliau vykdysime savo veiklas, būtų kuo tvaresnis ir artimesnis širdžiai.

Metams besibaigiant tuntininkė Gabija Didžiokaitė (kuri yra gydytoja) kartu su jaunesniais bendruomenės nariais, kuriuos metų eigoje išmokė pirmosios pagalbos pagrindų, organizavo didžiulius pirmosios pagalbos teorinius ir praktinius mokymus Lietuvos šaulių sąjungos Sostinės kuopos jauniesiems šauliams. Užtikrinome, kad bent pusšimtis jaunųjų Lietuvos piliečių nuo šiol gebėtų suteikti tokią svarbią pirmąją pagalbą gatvėje sutiktam praeiviui ir Lietuvos gyventojai jaustųsi dar saugesni mūsų visuomenėje ir nebūtų prarasti dėl būklių, kai dar galima išsaugoti žmogaus gyvybę.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Šventaragio bendruomenės nariai kartu ir atskirai atliko daugybę įvairiausių gerųjų darbų siekdami bent šiek tiek palengvinti už savo laisvę kovojančių ukrainiečių dalią.. Pačiomis pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis susimobilizavome rinkti paramą žmonėms, nukentėjusiems nuo karo – rinkome šiltus drabužius, patalynę, žaislus. Dalį rūbų bendruomenės nariai sunešė ir padėjo sukrauti tiesiai į Raudonojo kryžiaus sunkvežimius, vykstančius į Ukrainą, o kitą dalį palikome tam, kad galėtume atliepti į Lietuvą atvykstančių karo pabėgėlių poreikius – juos išdalinome vėliau, per sekančius mėnesius. Vėliau bendruomenės nariai savanoriavo maisto banko iniciatyvose pakuojant maisto davinius, siunčiamus į Ukrainą, bei dalinant šiltą maistą pabėgėliams Lietuvoje, aukojome kraują, talkinome Vilniaus miesto savivaldybei įkuriant laikinas gyvenamąsias vietas karo pabėgėliams Vilniuje bei pritaikant savo pačių butus priimti atvykusiuosius. Neilgai trukus tuntininkė Gabija pradėjo organizuoti medicininių priemonių paramos rinkimą skautų ir šaulių bendruomenėje – rinkome, pakavome, grupavome, žymėjome ir ruošėme siuntimui. Nesuskaičiuojama daugybė dėžių iškeliavo ne tik nuo karo nukentėjusiems žmonėms, likusiems Ukrainoje, bet ir Specialiųjų pajėgų būriams prie Kijevo. Vėliau bendruomenės nariai kartu su kitais Lietuvos skautijos atstovais vyko į Lenkijos-Ukrainos pasienį padėti atsivežti žmonių grupes į Lietuvą, taip pat savanoriavo pabėgėlių priėmimo centre Vilniuje. Vėliau, besitęsiant jau esamoms savanorystėms, atsirado dar daugiau įvairių iniciatyvų: bendruomenės nariai dalyvavo pinant maskuojančius tinklus Ukrainos kovotojams, dovanojo elektronikos priemones ukrainiečių vaikams Lietuvoje, organizavo jaukius pasibuvimus atvykėliams.. Taigi, labai didelė mūsų visos bendruomenės veiklų dalis šiemet buvo nukreipta pagalbai Ukrainai visais įmanomais būdais, kokius tik sugalvojome 😊

Labiausiai džiaugiamės ir didžiuojamės turėdami galimybę ir į savo skautišką bendruomenę priimti ukrainiečius – vaikus ir jų tėvelius – kuriems nesvetimos skautybės ir ryšio su gamta idėjos. Jau nuo pat pavasario organizuodami savo Šventaragio tunto skautiškus žygius ir stovyklas kviečiame juose dalyvauti karo pabėgėlius iš Ukrainos – tiek vaikus, kurie Ukrainoje buvo skautai, tiek ir kitus besidominčius. Į pavasarį vykusią Šventaragio tunto stovyklą turėjome galimybę pasikviesti,  aprūpinti ir padėti bent šiek tiek užsimiršti apie sunkią kasdienybę net 20 ukrainiečių vaikų ir jų tėvų! Vasaros stovykloje šią tradiciją pratęsėme suformuodami ukrainiečių grupę, vadovaujamą jauno 17 m. vaikino ukrainiečio skauto Mykola. Ši grupė sėkmingai integravosi mūsų veiklose ir  jau rudenį visu pajėgumu pradės veikti Šventaragio tunte, t.y. vykdyti veiklas kiekvieną savaitę, dalyvauti mūsų bendruomenės renginiuose bei dalyvauti bendruomenės gyvenime.

Taip pat šiemet ir vėl tradiciškai savanoriavome žmonėms su judėjimo negalia organizuojamame renginyje kartu su VšĮ centru „Eik“ ir Lietuvos triračių sporto asociacija – padėjome registracijoje, drąsinome ir palaikėme dalyvius, koordinavome veiklas. Labai džiaugiamės galėdami kasmet būti bendrystėje su šio nepakartojamos energijos renginio savanoriais, o šiemet turėdami galimybę į savo savanorių gretas priimti dar jaunesnių iniciatyvių savo bendruomenės narių!

Didžiuojamės savo pilietiška ir neabejinga bendruomene – nuo jauniausio iki vyriausio – ir tikime, kad kasmet su tinkama motyvacija mūsų veikla įgis vis didesnį mąstą ir pagreitį. Ačiū tuntininkei Gabijai už koordinavimą!