Paroda „Šv. Kazimiero palikimo atspindžiai šiuolaikinėje Lietuvoje“ Pažaislio vienuolyne

Pažaislio vienuolyno ansamblio Svetingumo namuose „Montė Pacis“ pastoviai eksponuojama Deivio Slavinsko paroda „Šv. Kazimiero palikimo atspindžiai šiuolaikinėje Lietuvoje“ pristato Šv. Kazimiero palikimo atspindžius šiuolaikiniame gyvenime su tikslu atkreipti dėmesį į Jo svarbą lietuviškam identitetui, bei pasistengia atskleisti šio Lietuvos kultūros fenomeno gyli ir daugiasluoksniškumą. Istorinis – dvasinis sąskambis tarp šios unikalios vietos ir su meile bei profesionaliai išpildytų paveikslų ne tik sustiprina parodos skleidžiamą žinią, bet ir leidžia prasmingai bei harmoningai papildyti šią nuostabią vietą.

Iniciatyvos idėja kylo pokalbio su Valstybinio Kauno dramos teatro vadovu, visuomenininku ir „Kaunas – kultūros sostinė 2022“ ambasadoriumi E. Stanciku metu. Jis pristatė artėjančią premjerą „Vėjas glosniuose” apie Šv. Kazimierą, padeklamavo ištraukas iš savo labai mylimos R.Keturakio poemos „Trys lelijos Šventam Kazimierui“, pavystėme ir plačiau šią temą. Vėliau pasigilinęs daugiau, supratau, kad Šv. Kazimiero palikimas yra nepalyginamai daug gylesnis ir platesnis, nei tai XXI a. lietuviui gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Kylo idėja – pristatyti Šv. Kazimiero palikimo atspindžius šiuolaikinėje Lietuvoje su tikslu atkreipti dėmesį į jo svarbą lietuviškam identitetui, bei pasistengti parodyti, kad tai nėra vien tik su religija susijęs klausimas, bet daugiasluoksnis Lietuvos kultūros fenomenas. Kaip LR kultūros ministerijos pripažintas meno kūrėjas pasirinkau tapybos darbų parodos formatą, išpildant mano unikaliu Kauno meno kritikų įvardintu „Naujojo Art Deco“ stiliumi.

Darbas prasidėjo nuo fokusuotų 1 – 2 mėnesius trukusių tyrimų, kurie tęsėsi ir vėliau paveikslų tapymo metu. Skaičiau susijusią literatūrą, tyrinėjau informaciją internete, susitikinėjau su menotyrininkais ir kunigais, važinėjau į su Šv. Kazimieru susijusias vietoves (daugiausia – Vilniuje), fotografavau, eskizavau. Nors mecenatų tokiai nekomerciniai temai neatsirado, vis tiek pasiryžau ją išpildyti dėl savo įsitikinimo idėjos svarbumu. Parodos paruošimas užtruko beveik metus pilno darbo laiko, naudojant asmeninius kuklius finansinius ir kitus išteklius.

Parodos seriją sudaro septyni milžiniško formato (iki 2,6 x 1,5 m) aliejiniais dažais tapyti paveikslai ant specialiai šiai parodai užsakytų aukštos kokybės drobių:

◆ Šv. Kazimiero Trirankio moderni interpretacija. Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje saugomas portretas „Šv. Kazimieras Trirankis“ buvo bene svarbiausias visos parodos įkvėpimo šaltinis. Šio mažyčio paveikslo didelė paslaptis ir, net sakyčiau, magija yra unikalūs ir nepakartojami. Jo interpretaciją tapyti ir labai bijojau, bet ir labai magėjo. Paveikslo idėją brandinau per visą parodos kūrimo laikotarpį ir tik pačioje pabaigoje su didžiausia meile ir pagarba išpildžiau. Tai – stipriausias parodos paveikslas, sulaukęs daug labai palankių vertinimų.
(2018, 1,5 x 1,5 m, aliejus ant drobės)

◆ Šv. Kazimiero dvasia Vilniaus arkikatedroje. Ilgai ieškojau sprendimo kaip pagerbti Šv. Kazimiero koplyčią, tiesiogiai nevaizduojant šios sakralios vietos. Galų gale nusprendžiau interpretuoti Vilniaus arkikatedrą su aplinka, kas yra ir vienas iš Vilniaus dvasios bei istorijos simbolių. Šiuolaikišką Šv. Kazimiero atvaizdą nutapiau plevenantį danguje kaip Lietuvos dangiškąjį globėją, saugantį mus „nuo karo, nuo vidaus ir išorės priešų, nuo maro“ ir XXI amžiuje. Didelis šio darbo formatas man leido ne tik išsistudijuoti, bet ir gana tiksliai perteikti Arkikatedros architektūros, skulptūrų išorėje ir horeljefų impresijas, ypač daug dėmesio skiriant frontono timpane esančią kompozicijai.
(2019, 1,5 x 2,6 m, aliejus ant drobės)

◆ Šv. Kazimiero gatvė (Vilnius). Vilniaus centre Šv. Kazimiero vardu pavadinta gatvė ne tik reiškia jo prisiminimą esant gyvą ir aktualų šiandienai, bet net ir turi išlaikiusi ypatingą senajam Vilniui būdingą nuotaiką. Pats norėčiau romantiškai tikėti, kad kai kurie šios gatvės senojo grindinio akmenys pamena dar Šv. Kazimiero laikus. Gatve po arka einančią abstrakčią figūrą galima interpretuoti kaip vienišą praeivį arba kaip klaidžiojančia paties Karalaičio dvasią. Rudeniškos spalvos sudaro kontrastą ir tuo pačiu sustiprina monochromatiškas gatvės tekstūras.
(2019, 1,5 x 2,6 m, aliejus ant drobės)

◆ Trys lelijos Šv. Kazimierui. Tai – parodą atidarantis paveikslas, kuriame laisvai interpretuojamos trijų lelijų žiedų dinamiškos linijos, tekstūros ir spalvos, akcentuojant dinamizmą ir polėkį. Net šio darbo pasiruošimo darbams yra įdėta daug meilės – turguje mano paprašyta močiutė išrinko pačią gražiausią trižiedę leliją, kurią vėliau atidžiai studijavau ir eskizavau.
(2018, 1,5 x 2,6 m, aliejus ant drobės)

◆ Šv. Kazimiero karūna (Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia). Dar vienas iš labai išraiškingų Vilniaus senamiesčio simbolių ir neatsiejama peizažo dalis yra Šv. Kazimiero bažnyčia, ypač jos praktiškai iš visur matoma kupolą puošianti karūna. Tai tuo pačiu ir grandis, jungianti bei menanti XVII a. Vilniaus istoriją su šia, visai kito tūkstantmečio diena. Kaip ir Vilniaus arkikatedros atveju, didelis paveikslo formatas leido perteikti gana tikslią barokinės architektūros studijų impresiją, akcentuojant dinamizmą, harmoniją ir tekstūras.
(2018, 1,5 x 2,6 m, aliejus ant drobės)

◆ Šv. Kazimiero Polocko stebuklas. Karalaitis šiame paveiksle atvaizduojamas kaip raitelis baltu apsiaustu ant balto žirgo su tolima aliuzija į heraldinį Vytį, tik vietoje kalavijo rankoje laiko skaistumo simbolį – trižiedę leliją. Fone esančios horizontalios tekstūrinės linijos simbolizuoja Dauguvos upės banguojančią tėkmę, per kurią Šv. Kazimieras pervedė kariuomenę į pagalbą Lietuvos valdomo Polocko mūro gynėjams. Priešai buvo nugalėti, o mūšio sėkmė buvo priskirta Šv. Kazimierui ir įvardinta kaip vienas iš jo stebuklų.
(2019, 1,5 x 2,6 m, aliejus ant drobės)

◆ Prisikėlimas. Šios serijos epilogas yra Kauno Prisikėlimo bazilikos ir šerkmukšnių uogų – kaip dangun kylančių sielų simbolio – kompozicija perteikia vilties, šviesos, optimizmo, prisikėlimo nuotaiką. Šio siužeto negalėjau nenutapyti, nes jį nuolatos mačiau pro studijos langus ir labai tikiuosi, kad šį pakylėjimo jausmą patirs ir iš šios parodos išsineš žiūrovas.
(2019, 1,5 x 2,6 m, aliejus ant drobės)

Tapybos darbų paroda „Šv. Kazimiero palikimo atspindžiai šiuolaikinėje Lietuvoje“ turėjo garbės viešėti Kauno Jėzaus Prisikėlimo bazilikoje, Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, Kauno Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje.

Dėl „Šv. Kazimiero“ paveikslų istorinio bei dvasinio sąskambio ir simbiozės su Pažaislio vienuolyno ansamblio Svetingumo namų „Montė Pacis“, jų vadovų prašymu ir mano pageidavimu, paroda tapo tos nuostabios vietos pastovia ekspozicija. Šią simbiozę labai teigiamai įvertina Svetingumo namų lankytojai ir man yra milžiniška garbė harmoningai prisidėti savo kūryba prie šio unikalaus istorinio ir kultūrinio ansamblio.