Akcija MANE VEŽA

MANE VEŽA vyksta vieną dieną visoje Lietuvoje įvairiuose miestuose ir kaimeliuose, kuriuose paskirstomos poros pagal keleivių svorį ir motociklų modelį bei kubatūrą. Čia susitinka, susipažįsta ir motociklu pasivažinėja motociklininkai ir regėjimo negalią turintys keleiviai. Akciją nuo 2017 m. organizuoja Motociklininkė.lt autorė Aldona Juozaitytė. MANE VEŽA kas metus surenka apie 150-200 dalyvių ir vyko jau 6 kartus. Tai – unikalus renginys ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje (pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos – ir visame pasaulyje).

Akcija įgalina svajoti ir veikti, nebijoti pažinti kitokio, praplečia pojūčių ir pažinimo ribas. Dalyvių patirtis atspindi, kad MANE VEŽA keičia požiūrį ir įgalina veikti, „nuspalvina” nereginčiojo pasaulį, suteikia ryžto ir įkvėpimo: „Po akcijos pasijaučiau drąsesnis, ryžtingesnis. Atsirado svajonių, kurios virto planais ir netgi įgyvendintais projektais, nors anksčiau maniau, jog jie neįgyvendinami dėl mano negalios. Pavyzdžiui, būdamas aklas šokau parašiutu, vairavau automobilį uždaroje trasoje, o sklandymą su parasparniais suorganizavau ir kitiems likimo bičiuliams, kurie pripažino, kad to būtų net nebandę, jeigu nebūtų sudalyvavę akcijoje MANE VEŽA.

Taip pat akcija naudinga ir vairuotojams motociklininkams, nes daugelis pirmą kartą gyvenime bendrauja su negalią turinčiu žmogumi, įgalina vairuotojus nebijoti bendrauti ar netgi užmegzti draugystę: „Kai pirmą kartą išgirdau apie MANE VEŽA, nustebau, kad tai apskritai įmanoma, nekalbant apie tai, kad kažkas tai net organizuoja. Atvažiavau pasiimti savo keleivės sunkiai įsivaizduodamas, kaip viskas bus, kaip keleivė reaguos. Bet greitai supranti, kad tai tokie patys žingeidūs žmonės kaip ir visi! Kitais metais buvo dar paprasčiau, ir pasivažinėjome ilgiau – norėjosi dar tiek daug visko „parodyti“.

Na, o aš pati, kaip akcijos organizatorė, pati labai bijojau prieiti ir susipažinti su neregiu – trūko žinių arba tiesiog paskatinimo iš visuomenės, pavyzdžių, kaip tai padaryti. Tad kad išdrįsčiau, suorganizavau šį „pasimatymą”… tik ne su vienu žmogumi, o keliais šimtais iš karto! Dabar jau nebijau regos negalią turinčių žmonių – nebijau bendrauti ir dalintis nuostabiu gyvenimu. Dalintis tuo, kuom galiu, kuom degu. Motociklo suteikiamu pojūčiu.

MANE VEŽA yra gražiausia, ką gyvenime esu sukūrusi. MANE VEŽA vadinu stebuklu.