„Lietuvos galios“ tinklalaidė: „Menų skalbykla“

Transkribuota serija:

Šiandien kalbame su Vytautu Česniu, iniciatyvos „Menų skalbykla“ įkūrėju. „Menų skalbykla“ – tai Naujuosiuose Valkininkuose, buvusios skalbyklos patalpose, įsikūrusi profesionalaus ir neprofesionalaus meno parodų erdvė.

Sveiki, Vytautai.

 

Laba diena.

 

Papasakokite apie „Menų skalbyklą“, kaip kilo idėja ją įkurti ir kaip atrodė pirmosios veiklos?

 

Tai buvo senokai, 2018 metais su žmona nusipirkome pastatą, nes grįžau gyventi į tėviškę iš Vilniaus ir reikėjo veiklos, buvo minčių tame pastate daryti verslą, nes žmogus iš verslo apie verslą ir galvoja.

Mūsų kaime gyvena menotyrininkė Kristina, ji irgi žiūrėjo tas patalpas ir prie kavos puodelio tokią mintį išsakė, kad ten gražios parodos būtų, jeigu patalpas tam paruošus. Pabandėm, pirma paroda buvo vienos dienos.  30 autorių, nuo profesionalų iki mėgėjų ir amatinink, ryte susivežė darbus, vakare išsivežė, nes nebuvo nei grindų, nei langų, nieko, bet buvo įvykis ir kaime, ir aplinkiniams visiems, kad kažkas čia atsitiko, kažkoks veiksmas vyksta.

 

Kaip aš mėgstu sakyti, Kristina labai geras žvejys – užmetė meškerę ir aš po šiai dienai kabau ant to kabliuko. Mes bendradarbiaujam, bet kadangi jiedu su vyru dirba, tai jau mažiau „Menų skalbyklos“ veikloje dalyvauja, bet nuo 2018 metų prasidėjo, galima sakyti, reguliarus parodų rodymas. Tai tokia pradžia.

 

O kaip atrodo veikla šiandien, kokios parodos vyksta „Menų skalbykloje“?

 

Šiandien, aišku, jau žengti labai rimti žingsniai. Kiti net mėgsta sakyti, kad mes jau galerininkai, kad čia tikra galerija, nes per metus gal 10 parodų surengiame. COVID‘as buvo sustabdęs veiklas, ir profesionalų dalyvavimas tame virsme labai didžiulį postūmį padarė, ir šiandien jau stengiamės atskirti profesionalų meną nuo mėgėjų, kurie tikrai kuria labai gražius dalykus, bet jie nėra baigę nei akademijų, nei specialių mokslų, tiesiog iš gamtos jiems sekasi tą daryti. Ir labai pasisekė, nes tie, kurie neišėję mokslų, be supratimo, kas yra kompozicija ir panašiai, labiau suprantami paprastam kaimo žmogui. Vietiniai ir atvykstantys labiau supranta paprasto neprofesionalaus menininko darbus. Bet kaitaliojasi profesionalus menas su mėgėjišku, bet, ko gero, ateityje gali būti toks virsmas, kad daugiau bus mėgėjiško negu profesionalaus, nes, aišku, tie dalykai labai skiriasi, bet kaime žmogui labiau suprantamas yra neprofesionalus menas.

 

Vadinasi, tokia įvairovė: yra tiek profesionalaus, tiek neprofesionalaus meno.

 

Menas yra labai įvairus ir įdomus, buvo kalvystės paroda, drožybos paroda. Šiuo metu veikia mūsų rajone gimusio, čia dirbusio žmogaus neprofesionalo tapybos, drožybos, metalo plastikos ir labai mažai kur matomų kriauklelių mozaikų paroda. Čiurlionio metų proga rodomi iš kriauklelių padaryti Čiurlionio portretai. Nuostabūs darbai, neprofesionalo.

 

Gal net įvairovė tokia tada atsiranda, kai daugiau žmonių įsitraukia? Kas gali eksponuotis, kokia yra tvarka, jeigu klausosi kas nors ir norėtų prisijungti, kaip tai vyksta?

 

Nėra jokių griežtų grafikų. Pavyzdžiui rugsėjo mėnesį turėtų būti amžinatilsį grafikės Gražinos Didelytės labai gražių darbų paroda, skirta jos jubiliejiniams metams. Tai  čia jau numatyta paroda, nes ji važiuoja per Lietuvą ir atvažiuos į „Menų skalbyklą“.

 

O šiaip yra kontaktai, atvažiuoja menininkai į „Menų skalbyklą“, pasižiūri, jei patinka erdvės, mūsų koncepcija, pasišnekam ir būna, kad jau po mėnesio ir paroda atsiranda.

 

Puiku, gana atvirai laukiate parodų. Smagu girdėti. O kokie atsiliepimai iš pačių menininkų, kurie eksponavosi?

 

Visiems be išimties patinka erdvės. Jos nėra išglaistytos, nėra išdažytos baltai. Miestuose galerijose menininkas negali įkalti nei vinies, nei įgręžti, nieko daryti kabinant paveikslus, o čia viskas galima.

 

Čia jiems labai patinka tokios neįpareigojančios erdvės, yra geras apšvietimas darbams, ir jis viską atstoja ir tas mūro sienas ar nedažytas grindis. Aišku, ir tai, kad jau trys parodos iš eilės buvo parodytos per LRT televiziją laidoje „Kultūros diena“, tai menininkams irgi labai imponuoja. Vėlgi „Lietuvos galios“ laidas matė, žiūrėjo, skaitė, kad ta erdvė ne uždara kažkokia, ji atvira visiems, atvira visuomenei, ir tuo, matyt, vilioja juos.

 

Kaip minėjote, tokia kaip laisvė atsiranda. Kurti gali, savo viziją įgyvendinti.

 

Taip, ir dar čia pora plenerų yra buvę, vienas tarptautinis su Ukrainos tapytoja. Vėlgi davė reklamą kitiems menininkams, kad čia galima savaitę laiko padirbti ir parodą po to padaryti. Viskas dedasi į krūvą ir kažkaip  „Meno skalbykla“ dar gyvuoja ir gyvuos, ko gero.

 

Labai linkime, kad gyvuotų ir toliau. O kaip aplankyti parodas, kaip sužinoti, kas vyksta ir ar yra kažkokios darbo valandos nustatytos ar susitarimo reikia?

 

Darbo valandos tai yra mano telefonas.  Šalia galerijos yra mano dirbtuvės, kai aš ten darbuojuosi, visuomet atdara, o jeigu manęs nėra, galima skambinti. „Facebook‘e“, visuose plakatuose, kurie reklamuoja parodą, yra nurodytas mano telefonas. Net jeigu manęs  nėra, jeigu esu išvykęs, yra žmonių, kurie turi raktus ir atrakins.

 

Tai puiku, galima laisvai.

 

Turėjau tokį atvejį, kai per kažkokį reportažą pasakiau, kad galima dieną naktį skambinti,  vėlai vakare skambina kompanija, sako, vakar matėm laidą, sakėt bet kada galima skambinti, tai skambinam, norim pamatyti parodą.

 

Kaip smagiai. O kokių planų turite ateičiai? Jau esate sugalvoję kažkokių naujų idėjų ar tiesiog tęsti veiklas?

 

Veikla lieka galerijos, kaip salės, kuri rodo žmonėms menininkų darbus, ir neįsivaizduoju, ką galima pakeisti. Ateityje atsiras šalia „Menų skalbyklos“ muziejus. Tam yra ir vietos, ir minčių, bet čia jau ateity.

 

Taip pat esate „Lietuvos galios“ bendruomenės nariai. Norėjau paklausti, kokią vertę matote būdami šioje bendruomenėje?

 

Vertė yra labai didelė. Pažintinė. Sužinai, kas darosi valstybėje, kurioje tu gyveni, kas kuo užsiima. Dabar važiuodamas per Lietuvą bandau surasti „Lietuvos galios“ dalyvius, kad galėčiau aplankyti juos ir pamatyti. Labai smarkiai išsiplečia akiratis, nes pradėjau domėtis ir kitais regionais.

 

Ir kur galima daugiau sužinoti apie „Menų skalbyklą“?

 

„Facebook‘e“ yra „Menų skalbyklos“ ir mano (Vytautas Česnys) asmeninė paskyros. Čia galite rasti visą informaciją bet kada.

 

Dėkui, Vytautai, už laiką ir už puikius darbus. Lankėmės ir patys „Menų skalbykloje“, ir tai yra nuostabi erdvė. Norime visus pakviesti apsilankyti ir pamatyti parodas.

 

Dėkui Jums, kad padedat mums rodytis. Lauksim svečiuose.