Kantaučių kaimo bendruomenė: svajojome išgirsti senųjų vargonų skambesį

Plungės rajone Kantaučių kaime įsikūrusi bendruomenė „Kalnas“ šiandien gali džiaugtis savo darbo rezultatais – Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje po ilgos restauracijos suskambėjusiais daugiau nei 200 metų senumo vargonais. Tai seniausi ir autentiškiausi barokiniai vargonai visame Plungės rajone ir vieni unikaliausių bažnytinės muzikos instrumentų Žemaitijoje.

Pasak bendruomenės pirmininkės Aušros Juškienės, kelias iki šios istorinės akimirkos buvo sudėtingas ne tik dėl apgailėtinos instrumento būklės, bet ir milžiniškų lėšų jo restauracijai.

 

„Ne vienam ir anksčiau buvo kilusi mintis, kad būtų šaunu, jog vargonai vėl skambėtų mūsų mažoje ir jaukioje kaimo bažnytėlėje. Tačiau tai atrodė tik sparnuota svajonė. Viskas įgavo pagreitį, kai po daugelio metų į kaimą sugrįžo jo gyventoja kultūros ir meno puoselėtoja, muzikė Rūta Černeckienė. Jos begalinis ryžtas ir troškimas prikelti suniokotus šimtamečius vargonus naujam gyvenimui neliko nepastebėtas ir kaimo gyventojų. Taip nuo 2019 m. prasidėjo lėšų rinkimas jų restauracijai“, – sakė A. Juškienė.

 

Pasak pašnekovės, svajonei įgyvendinti gyventojai susitelkė tarsi tvirtas kumštis, o nuosekliu darbu pamažu įgyvendino užsibrėžtą tikslą restauruoti vargonus ir prikelti juos naujam gyvenimui.

 

„Darėme viską: organizavome koncertus, kurių metu surinktos lėšos buvo skirtos vargonų remontui, kvietėme įvairias įmones bei organizacijas paremti vargonų restauravimo iniciatyvą, vyko glaudus bendradarbiavimas ir su Savivaldybės atstovais. Dabar galime tik pasidžiaugti galutiniu rezultatu. Vargonai restauruoti ir atlieka savo tiesioginę funkciją – jais grojama bažnytinių apeigų metu. Jau buvo ir koncertų, kurių metu dar daugiau žmonių galėjo mėgautis autentiška 215 metų senumo vargonų muzika“, – sakė A. Juškienė.

 

Barokinių vargonų išskirtinumas

Pasak Kantaučių bažnyčios vargonininkės, vargonų restauracijos darbų iniciatorės Rūtos Černeckienės, bažnyčia visada buvo žmonių bendravimo, dvasingumo, doro, teisingo, gražaus gyvenimo puoselėjimo vieta, ir čia privalo skambėti žmones pakylėjantis visų instrumentų karalius – vargonai.

 

„Kantaučių bažnyčios vargonai seniausi ir labiausiai autentišką sudėtį išsaugoję barokiniai vargonai. Jų skambesys nuo vaikystės dienų išliko mano atmintyje, ir kai po keliasdešimties metų sugrįžusi į Kantaučių bažnyčią pamačiau suniokotus vargonus (2003 m. jie įtraukti į Kultūros vertybių registrą), verkė akys, plyšo širdis, siela daužėsi ir norėjosi kuo greičiau prikelti juos gyvenimui, kad jų skambesys vėl džiugintų, jaudintų, uždegtų žmonių sielas mylėti savo žemę, kaimą ir gerbti visa, ką sukūrė mūsų tėvai ir protėviai“, – sakė R. Černeckienė.

 

Pašnekovė atvira – kaimo žmonės visada pasižymėjo nuoširdumu, pagalba, atjauta, dosnumu. Tad gelbėti suniokotą kultūros paveldą atskubėjo visi: Kantaučių biblioteka, Žlibinų kultūros centras, Kantaučių daugiafunkcis centras, dvasininkų bendruomenė, Plungės rajono savivaldybė, Kantaučių bendruomenė „Kalnas“, Žlibinų seniūnija, rajono spaudos ir informacinės priemonės, verslo atstovai ir pavieniai kaimo žmonės.

 

„Žmonių geranoriškumas, dosnumas, kurį jie parodė per labdaros koncertus ir kasdienėje veikloje, motyvuoja toliau žengti į priekį – supažindinti, sudominti visos Lietuvos žmones su Plungės rajono savivaldybės teritorijoje esančiomis išskirtinėmis vietovėmis. Pristatyti vienintelius ir labiausiai autentišką sudėtį išsaugojusius vargonus su unikaliu liežuvėliniu registru TROMPET. Kantaučių barokinių vargonų išskirtinumas – akustinis būgnas ir varpelių su vargonų fasade besisukančia žvaigžde įrenginiai“, – sakė R. Černeckienė.

 

Suskambo per atlaidus

Šių metų liepos 27 dieną seniausi Žemaitijoje vargonai suskambo per tradicinius šv. Onos atlaidus. Jų metu giedojo Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios choras (vadovė Ernesta Dargužienė), iš Kantaučių kilusi solistė mecosopranas Vilija Mikštaitė, vargonavo doc. dr. Eglė Šeduikytė-Korienė. Į bažnyčią sugrįžus vargonų skambesiui, pradėtos planuoti ir kitos veiklos, į Kantaučius pritrauksiančios klasikine muzika besidominčius žmones.

Pasak Žlibinų kultūros centro direktorės Alinos Bružienės, Kantaučių bažnyčia yra nuostabi akustikos prasme, todėl joje organizuojami koncertai klasikinei muzikai suteikia karališko skambesio ir maloniai nuteikia kiekvieną klausytoją.

„Tikimės šioje erdvėje kasmet organizuoti klasikos, operos žanrų koncertus, o barokiškų vargonų skambesys koncertams suteiks mistiškumo ir ypatingo sakralumo  jausmą. Ateityje dar gali būti surengta daug gražių koncertų, dvasinių vakarų, kultūrinių renginių. Manau, kad tai galėtų tapti ir ekskursijų traukos objektu“, – sakė A. Bružienė.

 

Vargonų restauracijos darbų iniciatorė Rūta Černeckienė prisipažįsta norinti, kad Kantaučiuose būtų organizuojami barokinės, senosios muzikos festivaliai, įtraukiantys vietos talentingus vaikus, jaunimą, Lietuvoje kuriančius ir jau pripažinimą pelniusius iš Kantaučių kaimo ar jo apylinkių kilusius menininkus.

 

„Džiaugiamės, kad į vargonų inauguraciją atvyko bažnyčios statytojų Šiukštų palikuonis iš Lenkijos ir išreiškė norą jungtis prie tolesnių Kantaučių kaimo iniciatyvų garsinimo. Restauruotais vargonais galima atlikti įvairų solinės ir ansamblinės kamerinės muzikos repertuarą, o kojomis stumiamas dumples ir mechaniškai veikiančių balanų ir velenų sistemą kaip technikos paveldo dalį demonstruoti mokiniams edukacinių ekskursijų metu. Kultūros ir meno akademinę bendruomenę kviečiame prisijungti prie mūsų misijos siūlant susitikimus, koncertus, istorinę medžiagą apie Kantaučių kaimą, jo žmones. Maloniai kviečiame visus atvykti į Kantaučius ne tik paklausyti nuostabiai skambančių vargonų, bet ir pažinti vietos gyvenimo tradicijas“, – sakė R. Černeckienė.

 

Kantaučių bendruomenės „Kalnas“ iniciatyva „Praeičiai suteikime ateitį“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekto „Stiprios Lietuvos“ kategorijoje.