Iniciatyvos „Palaikymo krepšeliai diabetu susirgusiems vaikams“ organizatoriai: stengiamės kiekvienam vaikui pasakyti, kad jis nėra vienas

Kasmet Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu suserga 100–120 vaikų ir jaunuolių iki 18 metų. Šios sudėtingos ligos diagnozė stipriai paveikia vaiką ir jo artimuosius, nes cukrinis diabetas kelia daug klausimų, ne tik kaip valdyti ligą (to moko medicinos personalas), bet ir teisinių, socialinių, buitinių, į kuriuos atsakymų dažniausiai tenka ieškotis patiems.

2023 m. pradėtas projektas „Palaikymo krepšeliai diabetu susirgusiems vaikams“ padeda vaikams ir jų šeimoms ne tik lengviau priimti ligą ir su ja susigyventi, bet ir leidžia iš anksto pasiruošti nerimą keliančioms situacijoms, suteikia žinių, kaip spręsti su liga susijusius specifinius klausimus.

Gyvenimą keičianti diagnozė

Pasak „Diabeto IQ“ klubo vadovės Dovilės Byčienės, gyvenimo su pirmo tipo cukriniu diabetu pradžia yra sudėtinga visomis prasmėmis. Patvirtinus ligą, iš esmės turi keistis visas žmogaus gyvenimo būdas: pereinama prie kitokios mitybos, nuolat analizuojamas kiekvieno produkto poveikis glikemijai, skiriamas dėmesys sveikatos priežiūrai ir būklės stebėsenai, sprendžiamos integracijos ugdymo įstaigose problemos.

„Pradžioje kyla begalė klausimų, į kuriuos savarankiškai sunku rasti atsakymus arba ilgai užtrunkama, kol prieinama prie teisingos informacijos. Ne mažiau svarbi ir psichologinė būklė, kuri paprastai nebūna stabili susidūrus su tiek naujų iššūkių. Svarbu, kad įtampos, chaoso ir nežinios kupinas laikotarpis truktų kuo trumpiau, kad žmogus, susidūręs su šia diagnoze, kuo greičiau pasijaustų tvirtas ir galėtų lengviau dorotis su kasdieniais iššūkiais. Tam labai padeda laiku suteikta reikalinga informacija, kurioje jau iš anksto nurodomi neišvengiamų sudėtingų situacijų sprendimo būdai, o suvokimas, kad šalia yra to paties likimo supratingų ir morališkai palaikančių žmonių grupė, leidžia labiau pasitikėti savimi ir ryžtingiau įveikti šiame kelyje pasitaikančias kliūtis“, – sakė D. Byčienė.

Pašnekovė atvira – su šia liga gyvenančių žmonių palaikymas neabejotinai palengvina pirmąsias diagnozės dienas, kurios sudėtingos tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Bendraujant ir dalinantis patirtimi su šiuo keliu jau žengiančiais žmonėmis, galima greičiau pereiti ligos neigimo, pykčio, derybų su savimi, liūdesio etapus ir lengviau pasiekti susitaikymo stadiją.

„Ligos pradžioje dovanojamas palaikymo krepšelis su reikalinga informacija ir naudingomis priemonėmis leidžia vaikams, jaunuoliams ir jų šeimoms greičiau priimti ligą ir su ja susigyventi, rasti atsakymus į specifinius klausimus. Su nepagydomos ligos diagnoze susidūrusios šeimos, gavusios pagalbą, lengviau susitaiko su liga, ryžtingiau priima su ja susijusius pokyčius ir supranta, kad gyvenimas su diabetu įmanomas ir taip pat gali būti kokybiškas“, – sakė D. Byčienė.

Įkvepianti bendruomenės galia

Pasak pašnekovės, palaikymo krepšelius gauna visi vaikai, kuriems diabetas diagnozuojamas Klaipėdos vaikų ligoninėje ir LSMU Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje.

„Palaikymo krepšeliuose vaikai randa ir žaislą dramblį, kuris didelėmis ausimis išklauso vaikučio nuoskaudas, straubliu nušluosto ašaras, o uodegos galiuku pakutena nosytę. Dramblys yra tapęs diabetu sergančių vaikų draugystės, arba kitaip – dramblystės, simboliu. Diabetu sergančiam vaikui tarp savo bendraamžių ne visada būna lengva, todėl žinojimas, kad yra ir kitų vaikų, kurie susiduria su tos pačios ligos iššūkiais, jiems suteikia daugiau stiprybės ir pasitikėjimo, jie nesijaučia tokie vieniši ar likimo nuskriausti. Stengiamės, kad nuo pat ligos pradžios šeimos turėtų visas reikalingas priemones gyventi su liga, nesirūpindami jų įsigijimu ir nesijaudindami dėl finansinių nuostolių. Skaičiuojame, kad palaikymo krepšelius jau yra gavusios apie 180 šeimų“, – džiaugėsi D. Byčienė.

Pašnekovės teigimu, projektą kuruojanti komanda taip pat yra asmeniškai susidūrusi su diabetu (serga patys arba jų šeimos nariai), tad tikrai supranta ir išmano, kokia pagalba, informacija, priemonės yra reikalingos.

„Dideles pastangas dedame bendruomenės narių psichologinei sveikatai stiprinti, ypač diabetu sergančių vaikų šeimoms, tad planuose – suteikti dar daugiau galimybių sergantiems diabetu gauti psichologinę pagalbą. Džiaugiamės, kad žmonės vertina mūsų projekto metu parodytą dėmesį, rūpestį ir gautas dovanas, įsitraukia į klubo veiklas, nebijo kreiptis pagalbos, dėl ko tampa geresnė ir ligos kontrolė, o emociškai sustiprėję neretai patys ištiesia pagalbos ranką naujai susirgusiems, nes geriausiai suvokia, ką jaučia šeimos, užkluptos šios klastingos ligos“, – pasakojo D. Byčienė.

Anot pašnekovės, nemažas dėmesys skiriamas ir visuomenės švietimui apie diabeto priežastis, ligos tipus, valdymo galimybes. Organizuojamos viešos paskaitos, stovyklos, apie diabetą pasakojama jaunimo pamėgtoje „TikTok“ platformoje, leidžiamas žurnalas „Diabeto IQ“.

„Matydami augančius susirgimų skaičius, turime tikslą ieškoti dar daugiau kanalų visuomenei šviesti apie galimybes išvengti cukrinio diabeto, apie pirmųjų simptomų atpažinimą, apie ligos valdymo galimybes pasitelkus išmaniąsias technologijas. Visada laukiami ir savanoriai, kurie padėtų ieškoti paramos, užsakytų, surinktų, supakuotų, nuvežtų palaikymo krepšelius į ligonines, užmegztų ryšius su ligos naujokais. Kreiptis galima šiais kontaktais: info@dia-iq.lt arba telefonu +370 605 03238“, – sakė D. Byčienė.

Savanorių atsiliepimai:

Renata Gudaitė: „Kadangi pati turiu „cukrinuką“, savanoriavimas vaikų vasaros stovykloje, kurioje susirenka tokie pat vaikai, tarsi savaime atsako į klausimą, kodėl esu čia. Prieš keletą metų gavau pasiūlymą prisijungti prie komandos, ir nuo tada tai tapo kasmetine tradicija. Šiemet dėl darbo prisidedu tik vakarais, bet net ir trumpas buvimas stovykloje leidžia jaustis naudinga ir prasmingai praleisti laiką.“

Aurika Žuolytė: „Savanoriauju pirmus metus. Sutikau savanoriauti su diabetu sergančiais vaikais, nes pati sergu diabetu jau 13 metų. Pamaniau, kad ir man pačiai bus gera patirtis, o ir šiaip – kas geriau supras diabetu sergantį nei kitas juo sergantis? Gerai žinau, ką reiškia aukšti ar žemi cukrai, todėl galiu palaikyti ir padrąsinti paauglius. Savanoriaudama jaučiu, kad darau kažką prasmingo. Man patinka pabendrauti su paaugliukais, išklausyti juos, paguosti, nuraminti. Pasidalinu savo patirtimi, o jie tada apie savo ligą man papasakoja. Tai duoda daug emocijų ir padeda pačiai į savo ligą kitaip žiūrėti.“

Simona Mocevičiūtė: „Susirgus dukrai prisijungėme prie gausios „Diabeto IQ“ bendruomenės, kuri labai šiltai priėmė ir padėjo priimti pokyčius bei rasti būdus, kaip su jais gyventi. Matant, kaip vasaros stovykloje dukra atgyja, jos širdelė prisipildo įspūdžių visiems metams, norisi prisidėti ir man. Savanoriavimas man – tai ne tik pagalba ar parama kitiems, bet ir galimybė asmeniniam augimui bei tobulėjimui.“

Iniciatyva „Palaikymo krepšeliai diabetu susirgusiems vaikams“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekto „Teisingos Lietuvos“ kategorijoje.