Švietimo nuotykiai “Wade into Adventure”

Išsikėlėme tikslą – apkeliauti pasaulio mokyklas, turinčias patirties kuriant bendruomenės gerbūvį drauge su vaikais. Mokyklas, kuriančias novatorišką, sąmoningumu grįstą švietimo aplinką, kurioje gali nevaržomai vystytis autentiška, kūrybinga, kritiškai mąstanti, savarankiška, empatiška asmenybė. Įtraukias mokyklas, kuriose kiekvienas mokinys, mokytojas ir kiti mokyklos nariai jaučiasi įgalinti.

Lietuvoje vis dar skeptiškai žiūrima į progresyvias švietimo praktikas. Baimė "sugadinti" savo vaikus suteikiant jiems per daug laisvės, pasitikėjimo ir atsakomybės giliai įsišaknijusi mūsų visuomenėje.
Daugelis žmonių sutinka, kad dabartinė švietimo sistema neatliepia šiandienos vaikų, mokytojų bei tėvų poreikių ir galimybių. Didelė laiko dalis mokykloje tiesiog iššvaistoma. Nemaža dalis vaikų ir mokytojų nenori eiti į mokyklą. Turime didelę švietimo atskirtį, ypatingai regionuose. Kadangi alternatyvios mokyklos prieinamos priklausomai nuo finansinės ir geografinės padėties, dauguma vaikų, mokytojų bei tėvų mano, kad neturi kito pasirinkimo ir belieka susitaikyti su tuo, kaip yra. Mes tikime, kad išeitis visuomet yra ir siekiame, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie skirtingas, įgalinančias ugdymo alternatyvas. Lietuvos švietimo politikos gairės yra palankios tokiam pokyčiui. Kiek daug efektyvių sprendimų, padedančių įgalinti mokyklas, jau yra! Kodėl gi mums, atsižvelgiant į konkrečios mokyklos stiprybes ir iššūkius, nepamėginus jų įgyvendinti?

Mūsų projektą, lankant mokyklas ir renkant gerąją jų patirtį, sudarė:

I etapas – Europa (Lietuva, Lenkija, Danija, Vokietija, Olandija, Prancūzija)
II etapas – Šiaurės bei Centrinė Amerikos (JAV, Kosta Rika)
III ir IV etapų planus kardinaliai pakeitė pandemija ir vietoj kelionės po Azijos bei Skandinavijos mokyklas, grįžome į Lietuvą, kur nedelsdami pradėjome tęstinį projektą “Mokyklos Odisėja”, kurio metu pritaikome sukauptą patirtį bei žinias. Pasitelkdami demokratinio ugdymo gaires ir nesmurtinės komunikacijos (NVC) metodus, siekiame įtraukti daugiau mokinių bei mokytojų į sprendimų priėmimo bei mokyklos kūrimo procesus, remdamiesi Geros mokyklos koncepcija (2015) kaip orientyru. Tvirtai tikime, kad nauja komunikacijos kultūra ir demokratinis mokyklos sistemos pamatas bei psichoemocinė būklė kaip prioritetas, gali svariai prisidėti kuriant naują ir darnią ugdymo(si) ekologiją Lietuvoje. Manome, kad Empatijos pamokos įvedimas į BUP yra vienas svarbiausių žingsnių, kurį turime padaryti nedelsiant.