Punios šilo išsaugojimo iniciatyva

Punios šilas – vienas vertingiausių Lietuvos miškų, puoselėjantis pirmykštės sengirės ženklus ir turintis būti prieglobsčiu medžiams, retoms rūšims, kultūros paveldui bei bendruomenei. Nemuno kilpų regioniniame parke įsikūręs miškas – tikras Lietuvos gamtos turtas.
Siekiant apsaugoti šią unikalią vietą buvo paruoštas projektas, kuriuo planuota išplėsti Punios šilo rezervato teritoriją bei apsaugoti ją nuo ūkinių miško kirtimų bei medžioklės veiklos. Tačiau 2019 m. liepos 12 d. buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sustabdė minėto projekto įgyvendinimą.
NVO „Baltijos aplinkos forumas“ kartu su teatro režisieriumi Gintaru Varnu stojo ginti Punios šilo, telkti šiam gamtos perlui neabejingus žmones.
Vos per parą buvo surinkta per 100 pačių įvairiausių visuomeninių sričių atstovų, tarp kurių buvo gamtos, meno, bei kultūros veikėjai, nacionalinių premijų laureatai, Lietuvą pasaulyje garsinantys kūrėjai. Šie kreipėsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu gelbėti Punios šilą. Palaikymą Punios šilui išreiškė prezidentas Valdas Adamkus. Taip pat buvo sukurta peticija, reikalaujanti tęsti rezervato plėtros procesą. Ją pasirašė beveik 15 000 žmonių. Palaikymą išreiškė ir iškiliausi Lietuvos mokslininkai.
2019 m. rugpjūtį „Baltijos aplinkos forumas“ teismui apskundė ministro įsakymą, kuriuo buvo sustabdyta Punios šilo rezervato plėtra. Lietuvos teismų praktikoje tokių nevyriausybinių organizacijų inicijuotų bylų, kur ginamas išimtinai viešasis interesas, ypač reta. 2020 m. kovo 6 d. teismas nusprendė, kad Punios šilo rezervato plėtros stabdymas neteisėtas. Įsigalėjus nutarčiai, rezervato steigimo procedūra buvo tęsiama.
Vis tik, nepaisant aktyvaus visuomenės pasisakymo už vientiso šilo saugojimą, į rezervatą nepateko beveik 11 % viso Punios šilo teritorijos sudarantys genetiniai medynai. Taigi, rezervate liko beveik 300 ha žiojėjančios skylės, kuriose sveiki medžiai gali būti kertami sėklų surinkimui.
Reikia pastebėti, kad tvirtindama rezervato plėtrą Vyriausybė protokoliniu nutarimu įpareigojo Aplinkos ministeriją dar labiau padidinti Punios šilo apsaugą ir gamtinio rezervato vientisumą, t.y., inicijuoti papildomą planavimo procesą, kurio metu didesnė apsauga būtų įtvirtinta ir į įsteigtą gamtinį rezervatą nepatenkančiose „skylėse“, kur šiuo metu puoselėjami genetiniai medynai. Todėl Punios šilo apsaugos judėjimo bendraminčių darbas dar nebaigtas.
Per peticijas, viešąsias kampanijas, mokslinių ir bendruomenių diskusijų aikšteles mes vienijome visuomenės balsą: 2019 m. beveik 15 000 piliečių pareiškė, jog šilo apsauga jiems svarbi.
Dalyvauta viešose konsultacijose, palaikytas dialogas su ministerijomis ir saugomų teritorijų specialistais.
Punios šilo iniciatyva – tai Lietuvos gamtos išsaugojimo testamentas: jėga, motyvuojanti mus vienytis, veikti atsakingai ir saugoti tai, kas tikrai svarbu. Galimybė parodyti, kad gamtos apsauga – tai ne tik atsakomybė, bet ir stiprybė, kurią kuriame visi kartu.