Kultūros kelias Daukantui

ES Veiklus jaunimas programos remiamas Papilės Simono Daukanto gimnazijos projektas „Kultūros kelias Daukantui“, skirtas jaunimo pilietinės iniciatyvos išraiškai. Kultūros kelias – aštuoniolikos dienų trukusios kelionės (368 km) per Lietuvą pėsčiomis patirtis – XXI amžiaus Lietuvos pažinimas. Sukurtas kelionės filmas „Kultūros kelias Daukantui“. Projekto dalyviai: Lietuvos Respublikos Simono Daukanto vardo mokyklų atstovai, jaunimas, neabejingas Lietuvos kultūrai, istorijai ir mokytojų palaikymo grupė. Dalyvių skaičius: 259.

Papilėje tradiciškai sveikiname Simoną Daukantą gimimo dienos proga – įgyvendiname kūrybinius projektus. O 2013-aisiais spalio 28 dieną šventėme istoriko 220-ąsias gimimo metines. Ta proga parengėme dovaną – sukūrėme filmą apie birželio 15 d. – liepos 2 d. nueitą kelią pėsčiomis iš Papilės į Vilnių. Projektą „Kultūros kelias Daukantui“ inicijavome, o prie mūsų prisijungė Kauno, Vilniaus, Kretingos, Šiaulių Simono Daukanto vardo mokyklų atstovai – sustiprinome draugystę.

Kokia projekto idėja? Prieš 199-erius metus Lietuvos Herodotas – Daukantas – ėjo pėsčiomis per Lietuvą siekti mokslo. Motyvuoti šio istorinio fakto, pasiryžome kultūrinei piligrimystei ir mes. Keliaudami per Lietuvą, susibičiuliavome su bendruomenėmis, pažinome krašto istoriją, išgirdome istorijų apie faktus, tapusius legendomis, – pažinome ir pamilome Lietuvą iš naujo. Kelionės akimirkas sudėjome į filmą „Kultūros kelias Daukantui“, kurį pristatėme spalio 28-ąją baigiamojoje projekto konferencijoje.
Taip netradiciškai paminėjome Lietuvai iškilaus žmogaus 220-ąjį jubiliejų. Lūkesčiai išsipildė. Kitoms kartoms paliekame filmą apie mūsų žygį į Vilnių pėsčiomis, pasidairant į XXI amžiaus Lietuvos kultūros, gamtos objektus, žmones. Užgrūdinome valią, įsitikinome, kad kultūros siekis yra nelengvas, bet labai įdomus. Žygio patirtis mus paskatino būti Lietuvos patriotais. Įveikę iššūkį, sustiprėjome patys – pasitikime savo jėgomis.

Sulaukėme sutiktų žmonių palaikymo: „Neškite Akmenės krašto ir Papilės vardą išdidžiai Simono Daukanto taku“ (Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas); „Lietuvai reikia tokių daugiau žmonių, kurie nori ją išmatuoti savo žingsniais, kartu nešdamiesi puikių idėjų kraitį“ (Tytuvėnų regioninio parko direkcijos darbuotoja Agnė); „Lietuvos jaunime, būkite tokie ištvermingi, kaip Lietuvos partizanai, nebėkite iš Lietuvos, bet kovokite už jos Laisvę“ (partizanų rėmėja Julijona Mikniutė-Petrėtienė), „Šv. Jono Krikštytojo pavyzdys ir malda telaimina S. Daukanto kelio žygeivius – „podvyžnik“us, drąsius Dievo žmones, pasiryžusius kultūrinei piligrimystei“ (Paberžės kunigas Skaidrius), „Jūsų žygis nuostabiai puikus ir originalus. Keliaujantys moksleiviai ir dar daugiaudienį-teminį žygį – tai labai savalaikiška. Jus sveikina ir visiems spaudžia ranką 1976 metų Simono Daukanto tako dalyvis Juozas Dapkevičius. Atstovauju KTU“.

Įvykdėme pavestą misiją: nunešėme iš Papilės į Vilnių, VU Daukanto kiemelį, žemės, išbėrėme prie ąžuolo šaknų – esame jų atžalos; nunešėme į Vilnių Sąjūdžio Trispalvę, kuri buvo iškelta Papilėje 1988 metais. Simboliškas ir sentimentalus žygio antspaudas ateities kartoms paliudija mūsų pilietiškumą.