Kristinos Gėlynas

Aš, Kristinos gėlyno įkūrėja, jau 15 metų dalyvauju viešųjų erdvių Justiniškėse, Vilniuje gražinime. Dalinuosi augalais ir gėlėmis su kaimynais, artimaisiais, praeiviais ir net turistais iš visos Lietuvos ir užsienio. Iki šiol negaliu patikėti, kad paprasta idėja „nuspalvinti” brutalizmo architektūros pastatus, praėjus daugiau negu dešimtmečiui, taps ne tik kaimynų, bet ir turistų pamėgta atrakcija, apie kurią jie sužino iš „Google Maps” taško.

Man asmeniškai, Kristinos gėlynas yra sveikatos ir jėgų šaltinis. Būdama 67 metų pensininke, negalėčiau būti labiau savimi patenkinta, kad vietoj gulėjimo lovoje ir nuolatinio vaistų vartojimo, lakstau po gėlyną, kažką sodinu, persodinu, pabendrauju su žmonėmis ir nuolat judu. Taigi kol galiu stovėti ant kojų tol puoselėsiu šį gėlyną.

Kristinos gėlynas buvo nė kartą įvertintas įvairių konkursų, tarp kurių ir „Metų kaimyno” konkursas, kurį laimėjau 3 kartus. Tačiau turiu pripažinti, kad pati negaliu nuskinti visų laurų, nes nuostabūs Justiniškių mikrorajono kaimynai padėjo man atliekant darbus, kurių pati tikrai negalėčiau padaryti būdama pensinio amžiaus – akmenų ir žemės maišų nešiojimas.

Visą gyvenimą būsiu dėkinga, kad mano svajonė – suvienyti ir nudžiuginti savo kaimynus, išsipildė. Bėgant metams Kristinos gėlynas tapo ne tik paprastu sodeliu šalia daugiabučių kiemo, tačiau ir kaimynų vienybės simboliu, nes būtent ši maža oazė paskatino visus susimąstyti dėl mūsų aplinkos ir ją puoselėti – šalia gėlyno nerasi nei vienos šiukšlės, vien spalvotas gėles ir kaimynų ryškias šypsenas.